Praėjusią savaitę premjero pareiškimai stebino nenuoseklumu ir buvo permainingi kaip ir orai Lietuvoje. Vieną dieną Andrius Kubilius viešai džiūgauja dėl didelių sąskaitų už šildymą ir tikisi, kad jos paskatins gyventojus renovuoti daugiabučius, o kitą išreiškia susirūpinimą didelėmis sąskaitomis Vilniuje. Keistai nuskambėjo premjero A. Kubiliaus pareiškimas ir susirūpinimas didelėmis šilumos kainomis Vilniuje. Taip pat premjeras savo pranešime priekaištauja „Vilniaus energijai“ už tai, kad įmonė platina informaciją, kuri informuoja vartotojus apie tai, kad šilumos kainas reguliuoja valstybė vadovaudamasi įstatymais. Kartu pateikiama informacija, kas sudaro šilumos kainą. Kaip visada, ši Vyriausybė imasi efektyvių veiksmų  – sausio 25 d. skubiai bus sušauktas pasitarimas dėl sąskaitų už  šildymą vartotojams Vilniaus mieste, kuriam vadovaus pats Ministro Pirmininko kancleris.
Taip šilumos kainos didelės ir  ypač dabar, kai labiau nei šalčiai žmones spaudžia bedarbystė, sumažėję atlyginimai bei padidėję mokesčiai.
Tik niekaip nesuprantu, kodėl Ministras Pirmininkas pasipiktino teiginiu, kad šilumos kainas reguliuoja valstybė? Ar tai blogai? O gal taip visuomenė rengiama naujam Vyriausybės sprendimui – atsisakyti šilumos kainų reguliavimo? Vyriausybė jau nusprendė atsisakyti elektros kainų antkainių reguliavimo, palikdama tai rinkai ir konkurencijai.
Keista, kad premjero dėmesio susilaukė tik vilniečiai, kurių šilumos kainos didelės, bet  tikrai nėra didžiausios. Kaune šilumos kaina 25.59 ct./kWh, Prienuose  32,26 ct/kWh., o Anykčiuose net 34,4 ct/kWh.  Daugiau informacijos apie šilumos kainas Lietuvoje čia .

Plačiau…

Vyriausybė ir politikai ilgai kalbėjo apie projektą – „Visuomį“, naują valstybinę įmonę, kuri, anot jų turėtų gerinti ir pertvarkyti valstybinių įmonių valdymą bei didinti jų efektyvumą. Vienas iš pagrindinių tokios įmonės kūrimo tikslų – atriboti politikus nuo kišimosi į valstybinių įmonių veiklą. Labai sveikintina, bet..!

Po tokių kalbų apie „Visuomį“ ir politikų atribojimą nuo kišimosi į valstybinių įmonių veiklą, iš karto atsiranda skambių pareiškimų ir net iniciatyvų prieš privatų verslą, siekiant reguliuoti jau ne valstybinių įmonių, o privataus verslo prekybos antkainius ir gal būt taip sustabdyti maisto prekių kainų didėjimą.

Šią savaitę dar geriau, nes Energetikos ministerija pirmadienį Vyriausybei pristatė savo siūlymą – įstatymu neriboti elektros energijos įmonių pelno dydžio. Šiuo metu elektros energijos įmonių pelnas reglamentuojamas įstatymu ir negali būti didesnis nei 5 proc. Kaip argumentą  energetikos ministras pateikia pasaulinę praktiką, esą elektros energijos sektoriaus įmonių pelnas turėtų būti 7-10 proc. ir kartu pripažįsta, kad didėjant įmonių pelno maržai gali didėti ir elektros kaina vartotojams.

Trys žinios bei viena kitai prieštaraujančios iniciatyvos. Suprantama, nustojus riboti elektros energijos įmonių pelnų dydį – elektros kaina vartotojams išaugtų labai greitai, o ekonominio sunkmečio slegiamiems gyventojams ir verslui tai dar vienas krūvis, kuris didintų išlaidas bei sumažintų konkurencingumą. Tai darytų įtakos ir kitų produktų kainoms. Jei tai sąlyga, kurią kelia galimi Atominės elektrinės statytojai ,Vyriausybė turi atvirai tai pripažinti ir visuomenei pasakyti, kokia bus tokio projekto galutinė kaina ir ar tai išviso apsimoka.  

Plačiau…

Visai neseniai Blog‘e rašiau savo nuomonę apie „Visuomį“ ir apie tai, kaip galima gerinti ir pertvarkyti valstybinių įmonių valdymą bei didinti jų efektyvumą.

Reikėtų pripažinti, kad, pagaliau, vyriausybė tarsi išgirdo kas buvo rašyta, kad vietoj naujų struktūrų steigimo reikia pertvarkyti esamas, tokias kaip Turto bankas ir Valstybės turto fondas.

Vyriausybė yra numatę šiai kontroliuojančiai įmonei patikėti ir visą likusį valstybės turtą – valstybinių institucijų pastatus, miškus, geležinkelį. Kryptis teisinga, tik drįstu abejoti, ar pavyks gerai įgyvendinti tokį projektą, nes, vargu, ar į vieną kontroliuojančią įmonę galima sutraukti tokius skirtingus objektus. Tai vėl taps tam tikra monopolija, prieš kurias žodžiais kovoja politikai.

Kaip jau sakiau, pasirinktas kelias teisingas, tik reikės labai daug dirbti, kad viskas būtų skaidru ir tikslinga.
Nuorodos:

http://www.lrytas.lt/?data=20101001&id=akt01_a1101001&sk_id=99&view=2

http://www.zuokas.lt/2010/09/20/visomis-pajegomis-i-darba/#more-3043

Daug diskusijų kilo, kai  Ūkio ministerija (ŪM) pristatė planą, kaip efektyviau valdyti valstybines įmones. Kaip argumentas buvo minima didelė Valstybės valdomo turto vertė, kuri siekia apie 18 milijardų  litų, o Valstybės biudžetas 2009 m. pasipildė tik 44,8 mln.  litų dividendų. Teigiama, kad po reformos ši suma galėtų išaugti iki 300 – 400  milijonų, o ilgainiui pasiektų gal net ir milijardą.
Valstybės įmonių valdymą būtina gerinti ir kartu  siekti didesnio efektyvumo. 2009 metų Nobelio premiją už laimėjimus ekonomikos srityje – „už ekonomikos valdymo analizę, ypač viešąją nuosavybę“  gavo Indianos universiteto (JAV) mokslininkė Elinora Ostrom. E.Ostrom pasipriešino įsišaknijusiai nuostatai, kad visuomeninis turtas visuomet yra tvarkomas prasčiau, todėl esą jis turi būti arba reguliuojamas išimtinai centrinės valdžios, arba privatizuojamas. Kartu ji paminėjo būtinas sąlygas efektyviam viešojo turto valdymui: geri ir kompetetingi vadovai, aiškus reguliavimas ir įstatymai, kurie skatina skaidrią konkurenciją rinkoje bei politikų atribojimą nuo tiesioginio kišimosi į įmonių valdymą.

Taigi visi argumentai „už“, bet kažkodėl dauguma  „prieš“?
Pirma: ši Vyriausybė dažnai steigia naujas institucijas, vietoje to, kad reorganizuotų esamas, ir taip efektyvintų jų veiklą. Šiuo metu veikia Turto bankas ir Turto fondas, kurie tarsi ir atsakingi už valstybinio turto priežiūrą ir naudojimą. Galioja  dar ankstesnių vyriausybių priimti sprendimai, kurie nustato, įmonių veiklos efektyvumo rodiklius ir mokamus dividendus į Valstybės biudžetą. Kartu tai ir kriterijus, pagal kurį vertinama įmonės administracijos veikla, premijų skyrimas ir t.t. Taigi, Vyriausybė savo argumentus dėl efektyvesnio įmonių valdymo turėtų įgyvendinti praktikoje – reorganizuoti ir suefektyvinti Turto fondo ir Turto banko veiklą, taip pat ir valstybinių įmonių veiklą.

Plačiau…

Jau visi spėjome pasidžiaugti Lietuvos krepšininkų iškovota bronza Pasaulio krepšinio čempionate. Dešimtys tūkstančių sirgalių gražiai ir jausmingai pagerbė krepšininkus bei vyriausiąjį trenerį Kęstutį Kemzūrą Vilniuje ir Kaune. 

Tačiau  atskirai norėčiau pažymėti nuoširdžius, brandžius ir tikro patriotizmo persmelktus vyriausiojo trenerio K.Kemzūros bei krepšininkų pasisakymus ir interviu žiniasklaidoje. Taip gražiai ir natūraliai apie vienybę, komandinio žaidimo svarbą už Lietuvą seniai kas buvo kalbėjęs.  O nuoširdūs krepšininkų Roberto Javtoko ir Lino Kleizos pasisakymai, kad ,,ne dėl pinigų už Lietuvą žaidė“ – neabejotinai bus geriausia šių dienų pilietiškumo pamoka augančiam jaunimui ir kitoms „žvaigždėms“. Šaunuoliai! Tikra Lietuvos komanda ne tik krepšinio aikštelėje, bet ir miestų aikštėse.

,,Kiekvienas komandoje yra svarbus, o mūsų jėga yra vienybėje. Pavyko įtikinti vyrus, prisibelsti. Nebuvo antklodės traukymosi, Lietuvos dalinimosi, svarbiausia buvo pergalė“, – viename iš interviu teigė K.Kemzūra.

Gaila, bet politikai nesuprato vyriausiojo trenerio palinkėjimo: „būkite tokie vieningi dėl Lietuvos, kaip ši komanda“, prasmės. Krepšinio aikštelėse kovėsi viena komanda už Lietuvą, o Lietuvoje dėl žiniasklaidos dėmesio atskiros trys politikų komandos – Prezidentūra, Vyriausybė ir Seimas. 

Ar ne geriau būtų buvę, jei visų trijų valstybės institucijų vadovai ir atstovai būtų susirinkę Prezidentūroje ir drauge vieningai pagerbę Lietuvos rinktinę. Dabar krepšininkų skubus protokolinis lakstymas iš vienų valdžios rūmų į kitus parodė, kad, deja, politikų rinktinės žaidžia už save ir dėl savęs, o ne už Lietuvą. 

 …