Dėkoju Jums už parodytą didelį dėmesį mano iniciatyvai pradėti spręsti problemas, susijusias su gyvenamosios vietos deklaravimu Vilniuje (straipsnis).
Neabejoju, kad nė vienas iš jūsų nenorėjo grasinti dešimtims tūkstančių vilniečių, kurie jau daugelį metų gyvena sostinėje, baigė čia mokslus, dirba bei augina savo vaikus ir tik dėl sudėtingų biurokratinių procedūrų nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos Vilniuje. Neabejoju, kad jūsų skundas ir grasinimas baudžiamosiomis bylomis dešimtims tūkstančių vilniečių dėl galimo dokumentų klastojimo yra tiesiog ženklas, kad rinkimų kampanija vyksta.

Taigi problema aiški: Vilniaus mieste gyvena ir dirba apie 50 000 vilniečių, kurie iki šiol nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos sostinėje. Pagal valstybės ir savivaldybių  biudžeto planavimo metodiką, Vilniaus miestas praranda apie 80 milijonų litų Vilniaus meras Raimondas Alekna net Seimo pirmininkę informavo apie šiuo metu galiojančią gyventojų pajamų mokesčio skaičiavimo ir skirstymo tvarką, kuri nėra palanki Vilniaus miestui. Seimo pirmininkės nuomone, šį klausimą būtų galima svarstyti artėjančiose Seimo pavasario ir rudens sesijose keičiant Biudžeto sandaros įstatymą ir įtvirtinant nuostatas, kurios atitiktų Vilniaus miesto gyventojų poreikius.

Vilniaus savivaldybė tvirtina, kad dėl sostinėje dirbančių, bet kituose miestuose registruotų gyventojų beveik pusė šiemet Vilniuje surinkto pajamų mokesčio nukeliavo į kitas savivaldybes. Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus Vytauto Milėno pateiktais skaičiavimais, vien iki šių metų spalio mėnesio 207 mln. litų, surinktų Vilniuje, išdalinti kitoms savivaldybėms. Tai sudaro apie 19 proc. viso šiemet sostinėje surinkto GPM, o Vilniaus savivaldybei pagal dabar galiojančius įstatymus atitenka 40 proc. sostinėje surenkamo GPM. Taigi, V.Milėno žodžiais, beveik pusė GPM lėšų, turėjusių atsidurti Vilniaus kišenėje, išdalinta kitoms savivaldybėms, kuriose registruoti Vilniuje dirbantys mokesčių mokėtojai.

Plačiau…

Šiandien, saulei kylant virš Vilniaus, susitikau su sportininkais, sporto srities specialistais, įvairių federacijų bei klubų atstovais. Tenka pripažinti, kad nesitikėjau, kad prieš šventes jų taip gausiai susirinks.  Pokalbio metu supratau kodėl, nes valdžios dėmesio ir racionalių diskusijų bei sprendimų trūkumas visus sporto aistruolius verčia ieškoti permainų.
Neseniai perskaičiau ES vienos iš institucijų padarytus tyrimus, jog beveik pusė Lietuvos gyventojų apskritai nesportuoja ir net nedaro mankštos.

Susitikimo metu sporto srities atstovai iškėlė daug aktualių klausimų ir problemų. Vilniaus savivaldybė skiria mažiausią finansavimą sportui ir kūno kultūrai lyginant su kitomis Lietuvos savivaldybėmis, apleistas sporto bazių remontas, nėra aiškios koncepcijos dėl nacionalinio stadiono, kurio statyba Šeškinėje šiuo metu yra sustojusi. Norint pabaigti stadioną reikia dar apie 300 milijonų litų ir viso šio komplekso išlaikymas kainuotų apie 30 mln. kasmet. Diskusijos dalyviai pripažino, kad toks stadionas būtinas Vilniui, tik ar tam reikia skirti visą sporto programoms bei infrastruktūrai skirtą finansavimą? Buvo nutarta, kad čia galėtų prisidėti ir finansiškai paremti šalies valdžia, t.y. Vyriausybė,  nes stadionas vis dėlto būtų nacionalinio lygio.

Diskusijoje aptarėme kaip pasiekti, kad Vilnius taptų sporto sostine. Tačiau diskusijoje buvo akcentuota problema, jog sostinėje nėra sporto politikos, ir apskritai nėra žmonių, kurie galėtų administruoti ir įgyvendinti visas geras idėjas, kurių šiandien buvo išsakyta labai daug.

Pirmiausia Vilnius turi plėtoti masinį sportą, sudaryti palankią aplinką moksleiviams, studentams ir kitiems miesto gyventojams kokybiškam laisvalaikio užimtumui, sportui bei sveikatos stiprinimui.
Sudaryti sąlygas visiems norintiems sportuoti, ugdyti talentingus sportininkus, siekiant deramai atstovauti miestui ir Lietuvai įvairaus lygio varžybose.

Sporto bazių bei aikštynų turėtojai susitikimo metu nuogąstavo, jog šiuo metu jiems privalomas turto mokesti, nors daugiau kaip 90% viso turimo ploto  yra panaudojama treniruotėms ir sportinei veiklai, todėl turi būti laikomasi sprendimo, kad tokiems objektams taikomas  nulinis turto mokestis. Taip pat yra būtinas ilgalaikis ir skaidrus sporto klubų, kurie dalyvauja tarptautiniuose turnyruose bei skatina sportinį turizmą, finansavimas – klubų žaidėjų sumokėto GPM ar dalies jo sugrąžinimas klubams.

Plačiau…

Angeliukai vėl grįžta į VIlnių.

Šiandien ankstyvą rytą 8.16 val. tekant saulei viename iš sostinės viešbučių surengiau pirmąją diskusiją iš ciklo „Saulės pasveikinimas“. Su įvairių socialinių organizacijų bei įstaigų atstovais kalbėjomės apie Vilniuje esančias socialines problemas ir galimus jų sprendimo būdus.

Pokalbio dalyviai  išskyrė kelias pagrindines socialines problemas: šiuo metu socialinio būsto laukia daugiau nei 5 tūkst. Vilniaus gyventojų, kad jie visi gautų būstus prireiks net  trisdešimties metų, „Maisto banko“ maisto paketo nuolatinių gavėjų sostinėje  per pastarąjį mėnesį išaugo nuo 32 tūkst. iki 36 tūkst. Išreikšta ir nuomonė, jog Vilniuje neegzistuoja bendra paramos politika, kuri palengvintų tiek ją teikiančiųjų, tiek gaunančiųjų gyvenimą.
Malonu, jog diskusijoje dalyvavusi salotų baro „Mano guru“  direktorė Reda Sutkuvienė pasidžiaugė prieš šešerius metus mano paties inicijuoto  socialinio projekto rezultatais. „Mano guru“ – tai projektas, kuriame dirba priklausomybę  nuo narkotikų turintys asmenys. Šiandien jau daugiau kaip 200 iš jų  šiame bare įgavo specialybę ir toliau sėkmingai dirba kitose kavinėse arba siekia mokslų bei įsidarbina kitose srityse.

Atsižvelgdamas į išsakytas nuomones pristačiau tam tikras iniciatyvas, kurios, manau, reikalingos Vilniui.

Plačiau…

Šią savaitę Seime vyko 2011 metų biudžeto svarstymas ir  balsavimas dėl Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos. Balsavimo rezultatai įrodė,kad ,deja, Vilnius savo atstovų Seime beveik neturi.
Apie nepavydėtiną bei sudėtingą Vilniaus finansinę padėtį esu rašęs savo Blog‘e .

Skolų susidarymo priežasčių yra ne vieną. Sostinė nėra teisingai finansuojama ir administruojama, todėl dažnai vilniečių sumokėti mokesčiai perskirstomi  neteisingai, todėl nepasiekia Vilniaus miesto. Tai pripažįstą savo kalbose ir Finansų ministrė.  Tolimesnėse skaidrėse pateikti Seimo narių balsavimo rezultatai tik aiškiai parodo, kad sostinės likimas mažai kam rūpi.

Žilvino Šilgalio pateiktame įstatymo projekte buvo nurodyta, jog Vilniui būtina padidinti Gyventojų pajamų mokestį (GPM) nuo 40 iki 60 proc. Deja, „už“ pasisakė tik 23 Seimo nariai. Gaila, kad visi seimo nariai – vienmandatininkai , išrinkti Vilniaus vienmandatėse apylinkėse, balsavo „prieš“. Kitokio požiūrio galėtume pavydėti Kauno miesto atstovams Seime, kurie GPM atskaitymo procentą 2009 sugebėjo padidinti  net iki 94 proc.

Pateikiu informaciją apie problemą ir jos svarstymą Seime: