Paradoksali situacija Lietuvoje. Bedarbystė 16 proc., o įmonės skundžiasi, kad neranda darbuotojų. Darbdavių organizacijos ragina Vyriausybę leisti į Lietuvą įvežti pigesnės darbo jėgos iš kitų šalių. Kodėl taip yra?
Pastaruoju metu Lietuvoje įmonės, dalyvaujančios valstybės institucijų ir savivaldybių viešųjų pirkimų konkursuose, siekdamos didesnio konkurencinio pranašumo mažindavo darbuotojų darbo užmokestį, dažnai iki minimumo. Daug įtakos, žinoma, tam turėjo ekonominė krizė bei noras bet kokiomis sąlygomis laimėti konkursus. Suprantamas ir pateisinamas darbuotojų atsisakymas dirbi už minimalų atlygimą.
 
Todėl matydamas šią problemą, siūlau tobulinti Viešųjų pirkimų tvarką. Jau vakar kreipiausi į LR Vyriausybę bei Viešųjų pirkimų tarnybą, siūlydamas papildyti LR viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus reikalavimu, kad valstybės institucijų ir savivaldybių perkančiosios organizacijos, atlikdamos paslaugų ar darbų pirkimus, konkurso sąlygose numatytų šiuos darbus vykdysiančių darbuotojų atlyginimų statistinius vidurkius pagal Statistikos departamento duomenis. Konkurso dalyviai negalėtų pateikti darbų ar paslaugų kainos, kuriose darbuotojų atlyginimų vidurkiai būtų mažesni. Taip būtų sudarytos vienodos konkurencijos sąlygos, nes dabar įmonės, kurios rūpinasi darbuotojais, jų užmokesčiu bei darbo sąlygomis, praktiškai negali konkuruoti su įmonėmis, kurioms darbuotojas tik pigi darbo jėga. Kartu tai verstų darbdavius konkuruoti ne  darbuotojų atlyginimų sąskaita, o geresniu darbo organizavimu ar technologiniais sprendimais. Tačiau čia turi būti aiški ir sąžininga valstybės pozicija. Faktiškai ji ir yra atsakinga už tai, nes skatina darbuotojų  išnaudojimą.

Mano siūlymas labai paprastas: taupyti reikia ir tai yra netgi būtina, tačiau ne darbuotojų atlygio sąskaita. Kodėl mes turime vežtis darbo jėgą iš užsienio, kai turime tiek darbingai nusiteikusių savo tautiečių. Dabartinė situacija darbo rinkoje skatina emigraciją ir šešėlinę ekonomiką.  Siūlomi minimalūs (ar dažnai vokeliuose) atlyginimai  darbuotojus demotyvuoja ir žeidžia žmogiškąjį orumą. 

Plačiau…

Apie viešuosius pirkimus tiek prikalbėta, ir prirašyta, jog būtų galima manyti, jog jokių paslapčių nebeliko, bet kalbos turi rezultatą tik tuomet, jei yra veiksmas. Ir galime pasidžiaugti, kad pertvarkant viešuosiuose pirkimus jau yra ir veiksmai – Centrinė viešųjų pirkimų agentūra (CVPA) jau vykdo centralizuotus pirkimus. Tiesa, kol kas dar nedidelės apimties – perkamas kuras, kompiuteriai ar kanceliarinės prekės, bet jau netrukus būtent CVPA bus pavesta vykdyti ypatingai stambius – daugiabučių renovacijos – pirkimus.
    Gerai yra tai, kad pirkimus vykdant centralizuotai, iki minimumo sumažinama politikų įtaka arba jos iš viso nelieka. Nelabai gerai yra tai, kad kol kas centralizuoti viešieji yra rekomendacinio, o ne privalomojo pobūdžio, todėl artimiausioje Seimo sesijoje pateiksiu įstatymo pataisas, kurios  numatytų, jog viešųjų pirkimų vykdymas centralizuotai yra privalomas. Plačiau…