Visai neseniai Blog‘e rašiau savo nuomonę apie „Visuomį“ ir apie tai, kaip galima gerinti ir pertvarkyti valstybinių įmonių valdymą bei didinti jų efektyvumą.

Reikėtų pripažinti, kad, pagaliau, vyriausybė tarsi išgirdo kas buvo rašyta, kad vietoj naujų struktūrų steigimo reikia pertvarkyti esamas, tokias kaip Turto bankas ir Valstybės turto fondas.

Vyriausybė yra numatę šiai kontroliuojančiai įmonei patikėti ir visą likusį valstybės turtą – valstybinių institucijų pastatus, miškus, geležinkelį. Kryptis teisinga, tik drįstu abejoti, ar pavyks gerai įgyvendinti tokį projektą, nes, vargu, ar į vieną kontroliuojančią įmonę galima sutraukti tokius skirtingus objektus. Tai vėl taps tam tikra monopolija, prieš kurias žodžiais kovoja politikai.

Kaip jau sakiau, pasirinktas kelias teisingas, tik reikės labai daug dirbti, kad viskas būtų skaidru ir tikslinga.
Nuorodos:

http://www.lrytas.lt/?data=20101001&id=akt01_a1101001&sk_id=99&view=2

http://www.zuokas.lt/2010/09/20/visomis-pajegomis-i-darba/#more-3043

Daug diskusijų kilo, kai  Ūkio ministerija (ŪM) pristatė planą, kaip efektyviau valdyti valstybines įmones. Kaip argumentas buvo minima didelė Valstybės valdomo turto vertė, kuri siekia apie 18 milijardų  litų, o Valstybės biudžetas 2009 m. pasipildė tik 44,8 mln.  litų dividendų. Teigiama, kad po reformos ši suma galėtų išaugti iki 300 – 400  milijonų, o ilgainiui pasiektų gal net ir milijardą.
Valstybės įmonių valdymą būtina gerinti ir kartu  siekti didesnio efektyvumo. 2009 metų Nobelio premiją už laimėjimus ekonomikos srityje – „už ekonomikos valdymo analizę, ypač viešąją nuosavybę“  gavo Indianos universiteto (JAV) mokslininkė Elinora Ostrom. E.Ostrom pasipriešino įsišaknijusiai nuostatai, kad visuomeninis turtas visuomet yra tvarkomas prasčiau, todėl esą jis turi būti arba reguliuojamas išimtinai centrinės valdžios, arba privatizuojamas. Kartu ji paminėjo būtinas sąlygas efektyviam viešojo turto valdymui: geri ir kompetetingi vadovai, aiškus reguliavimas ir įstatymai, kurie skatina skaidrią konkurenciją rinkoje bei politikų atribojimą nuo tiesioginio kišimosi į įmonių valdymą.

Taigi visi argumentai „už“, bet kažkodėl dauguma  „prieš“?
Pirma: ši Vyriausybė dažnai steigia naujas institucijas, vietoje to, kad reorganizuotų esamas, ir taip efektyvintų jų veiklą. Šiuo metu veikia Turto bankas ir Turto fondas, kurie tarsi ir atsakingi už valstybinio turto priežiūrą ir naudojimą. Galioja  dar ankstesnių vyriausybių priimti sprendimai, kurie nustato, įmonių veiklos efektyvumo rodiklius ir mokamus dividendus į Valstybės biudžetą. Kartu tai ir kriterijus, pagal kurį vertinama įmonės administracijos veikla, premijų skyrimas ir t.t. Taigi, Vyriausybė savo argumentus dėl efektyvesnio įmonių valdymo turėtų įgyvendinti praktikoje – reorganizuoti ir suefektyvinti Turto fondo ir Turto banko veiklą, taip pat ir valstybinių įmonių veiklą.

Plačiau…

Pastarosiomis dienomis spaudoje vėl pasipylė ministrų komentarai apie planuojamą  „Mažeikių naftos“ pardavimą.  Keistai atrodo Vyriausybės vadovo pareiškimai bei pergyvenimai, tikintis, kad  „PKN Orlen Lietuva“ nebus parduota, tačiau tuo pačiu premjeras nenori išgirsti Lenkijos ekonominių argumentų, kai kalbama apie krovos tarifus su Lietuvos valstybine įmone ,,Klaipėdos nafta“.
Lietuvos Vyriausybė tikrai gali ir turi aktyviai dalyvauti pardavimo procese. Kas bus pirkėjas, labai svarbu, ir Lietuvos vyriausybė netūrėtų tik dūsauti, o siekti, pavyzdžiui, kad „PKN Orlen“ „Mažeikių naftos“ akcijas parduotų Kazachstano valstybinei naftos bendrovei „KazMunaiGaz“, kuri kartą jau bandė įsigyti „Mažeikių naftą“, bet nepavyko. Šį kartą gal tai yra istorinė galimybė ištaisyti politikų klaidas.
 Nors ir brangiai, bet pardavus „Mažeikių naftos“ akcijas Lenkijos įmonei, „Mažeikių nafta“ su visomis pasekmėmis tapo Plotzko įmonės filialu. Jei akcijų savininkas būtų „KazMunaiGaz“, tai „Mažeikių nafta“ taptų jų pagrindine ir vienintele įmone Europos Sąjungoje. Tai skatintų Kazachstano investicijas į Lietuvą, geriau būtų panaudotos mūsų specialistų žinios, pagaliau tai stiprintų mūsų šalies užsienio politikos įtaką Rytuose. Tai jau strategija ir ilgalaikiai tikslai, o ne tik papildomi milijonai, kuriuos per kelerius metus „PKN Orlenui“ sugrąžins mūsų vairuotojai mokėdami už brangiausius  degalus Baltijos valstybėse.

Plačiau…

Jeigu norime sustabdyti darbo vietų naikinimą ir išlaikyti mažesnes ar didesnes įmones, kurios dėl objektyvių priežasčių patiria sunkumų šiandien, bet turi ilgalaikės veiklos perspektyvas, turime skubiai keisti kai kuriuos įstatymus.
Seimui pateikiau Įmonių restruktūrizavimo įstatymo pakeitimus, kurių esmė – nesuteikti bankams galimybės vienašališkai nutraukti įmonės veiklos ar perimti jos turto, siekti, kad nebūtų pažeisti nepagrindinių kreditorių, įmonės darbuotojų ar visuomenės interesai.
Suprantamas ir pateisinamas bankų siekis atgauti investuotus pinigus, deja, dažnai mėginama pasirinkti lengviausią, bet nebūtinai efektyviausią – tiek įmonei, tiek bankui – būdą ir tiesiog sustabdyti įmonės veiklą, perimant jos turtą, kuris savaime daugiau pridėtinės vertės nekuria.
Bankams taip pat reikalingos veikiančios įmonės, o ne užrakinti biurai, kurių durų raktai guli bankų seifuose.  Plačiau…

„Tas pilietis norėjo mums gero“ – sako Lietuvos Vyskupų konferencijos pirmininkas Sigitas Tamkevičius apie šventąjį Brunoną, žiaurus susidorojimas su kuriuo tapo mūsų valstybės pirmojo paminėjimo rašytinėse kronikos pretekstu.
Jei tikrai rimtai susimąstytume, kodėl būtent šią datą pasirinkome tokia reikšmingam valstybės jubiliejui žymėti, nėra labai smagu. Juk lyg ir džiaugiamės, kad „narsūs“ lietuviai nužudė beginklį žmogų, kuris atėjo pas juos su kitokio tikėjimo idėja.
Nuspręsta, kad valstybė lyg ir prasidėjo tik tada, kai Kvedlinburgo analuose buvo parašyta, kad pagoniai lietuviai pagaliais per galvą uždaužė krikščionį, taigi Lietuva prasidėjo nuo nusikaltimo ? Tuomet ko taip stebimės įvykiais iš „penktojo puslapio“.  Plačiau…