Dar prieš keletą metų negalėjome įsivaizduoti, jog elektrą bus galima išgauti iš saulės energijos net Lietuvoje. Kol kas šios energijos plėtrą stabdo tai, kad ji brangi ir reikia daugelio metų, kad atsipirktų. Tačiau, pasak International Herald Tribune (The global edition of the New York Times 04082010) (Solar power’s cost efficiency improves (Nuclear Energy market in the United States) on Reportlinker – July 2010), kol saulės energijos kaina mažėjo, atominė per aštuonis metus nesustabdomai išaugo. Apytikriai skaičiavimai parodė, kad dar 2002 metais išlaikyti vieną atominį reaktorių kainavo apie 3 milijardus dolerių, tačiau nuo to laiko kainos sparčiai pakito ir siekia apie 10 milijardų. Maža to, augimas vis dar nesustabdytas.
Atominės elektrinės pastatymo kaštai be galo dideli. JAV tyrėjų duomenimis, pasiektas dar vienas istorijos laiptelis – atominė energetika brangsta,o saulės energija pinga. Todėl galimi naujų jėgainių statymo darbai. Todėl ši nauja informacija parodo, kad saulės energija ne tokia gal ir brangi, jei tikslai suskaičiuosime kiek realiai kainuoja atominė energetika. Tai ir parodo šis straipsnis JAV pavyzdžiu.
Padėtis JAV yra tokia, jog mokesčių mokėtojai jau ima mokėti už naują atominę elektrinę, tik pradėjus jos statybos darbus. Galima daryti išvadą, jog žmonės moka dideles sumas už elektrą, nors realiai ji bus tiekiama tik praėjus dvylikai metų. Įdomu ir tai, kad komunalines paslaugas teikiančios įmonės atsiriboja nuo visos galimos rizikos, permesdamos viską ant mokesčių mokėtojų pečių.
2009 metų tyrimai parodė, kad statybos, kainų rinkos ir operatyvinė rizika yra tokia didelė ir nuolatos kintanti, jog kiekviena jų atskirai gali labai greitai sužlugdyti komunalines paslaugas teikiančias įmones. Politinės ir ekonominės sąlygos šiuo metu skatina naujos atominės energijos gamyklų pritaikymą, tačiau dauguma komunalinių paslaugų tiekėjų, siekiančių pastatyti naują atominę elektrinę, nėra susitvarkę finansinių problemų ir susilaukę neigiamos reputacijos.
Dabartinė rinkos krizė sumažino energijos paklausą net labiau nei 1970 – ųjų naftos kainos kilimas. Paklausos sumažėjimas atsirado dėl ekonomikos nuosmukio, kuris pakeitė elektros energijos išeikvojimo poreikį.
Tačiau nepaisant ekonominių iššūkių atominė energetika išlieka stabili. Galiausiai, naujos elektrinės nebus naudojamos iki 2016 metų, taigi šiandieninės rinkos sąlygos nėra labai aktualios, nes komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms yra užtikrinta paskola ir pastatymo darbai. Taigi, net jei projektas ir nepavyktų, tokios įmonės turėtų naudos, o visa rizika būtų permesta mokesčių mokėtojams.
Tokie energijos teikimo rinkos pasikeitimai verčia susimąstyti valdžią apie naujas technologijas ir galimybes, kas ir kaip turi konkuruoti. Mažesnės kainos ir mažai anglies dvideginio išskiriantys reaktoriai šiuo metu jau yra įmanomi, todėl kryptingai siekiama sukurti naujas technologijas. Įgyvendinus jas, elektros energijos kaina už kilovatvalandę sumažėtų beveik tris kartus.
Todėl Lietuvos įmonių investicijos į saulės elementų gamyba ir Europinė parama gali iš tikrųjų susikurti naują pramonės šaką Lietuvoje.
