Tie patys  Seimo nariai (pavardžių neminėsiu, nes visa informacija yra Seimo interneto puslapyje) ne pirmą kartą imasi tos pačios iniciatyvos ir teikia įstatymų pataisas, kuriomis siekia pailginti alkoholinių gėrimų prekybos laiką bei sumažinti akcizus alkoholiui. Dauguma Seimo narių tam pritaria užmiršdami, kad patys 2010 metus  paskelbė „Blaivybės“ metais. Dar 2009 metais būdamas Seimo narys stebėjau, kaip kryptingai alkoholio pramonės lobistai siekė šių įstatymo pakeitimų. Suprantama, artėja rinkimai ir kai kurie parlamentarai „lūžta“. Gaila, kad vėl  priekyje liberalai.  

Pagrindinis siūlymo argumentas mažinti akcizus alkoholiui: esą mažėja jo pirkimas, o kartu  ir biudžeto pajamos. Nesuprantu, kodėl kai kuriems politikams atrodo, jog  akcizų alkoholiui mažinimas yra pirmos svarbos problema, nes net patys alkoholio gamintojai suvokia, kad dabar tai tikrai nėra ta ūkio šaka, nuo kurios reikia pradėti ekonomikos gelbėjimo darbus.  Juo labiau, kai tą pačią dieną Seimo nariai pritaria akcizų degalams padidinimui.

Nekartosiu, mokslininkų argumentų, kad alkoholio vartojimui didžiausios įtakos pirmiausia turi kaina, antra – prieinamumas ir vartojimą skatinanti reklama. Lietuvoje nuo alkoholizmo kenčia dešimtys tūkstančių šeimų ir  asmenų. Tai mūsų artimieji, tėvai ar draugų artimieji, o žvelgiant iš verslo pusės – tai jūsų įmonių darbuotojai. Kaip viename verslo seminare verslo atstovams kalbėjo garbus psichiatrinės ligoninės vadovas: „gerbiami verslininkai, jei ir toliau elgsitės neatsakingai ir skatinsite alkoholio vartojimą, tai greitai turėsite savo namus apjuosti 3 metrų aukščio betono tvora, o į gatvę neišeisite be pistoleto“. Vėliau  pridūrė statistinį faktą, kad jo vadovaujamoje ligoninėje jau atidarytos palatos, kur nuo priklausomybės alkoholiui gydomi keturiolikmečiai.
Suprantamas verslo argumentas dėl darbo vietų išlaikymo ir pagaliau dėl investicijų, nes tas pačias alkoholio įmones privatizavo valdžia. Sunku atremti verslo priekaištus ir dėl padidėjusios kontrabandos. Tai gal geriau savo energiją Seimas bei Vyriausybė skirtų tam, jog būtų  išleista tokių pataisų, kurios  pažabotų kontrabandą. O alkoholio pramonės atstovai  turėtų suprasti, kad ilgalaikė tokio verslo perspektyva yra ne parduotos produkcijos kiekis, o parduotos produkcijos kaina, kai gamybos savikaina iš esmės lieka tokia pati. Vaizdžiai šnekant, visuomenės požiūriu, geriau žmogus išgers vieną butelį už 20 litų, nei du  po 10 litų.  Gaila nei alkoholio verslo atstovai, nei Seimo nariai 2009 neišgirdo mano argumentų dėl siūlymo sumažinti PVM iki 10 proc. visuomeniniam maitinimui, t.y. pradedant mokyklų valgyklomis ir baigiant restoranais. Tai skatintų lankytis su šeimos nariais ar draugiais kavinėse ar restoranuose, o kartu tai kontroliuojamas alkoholio vartojimas – tai vyksta viešoje vietoje ir alkoholio kaina didesnė, taigi daug neišgersi. Dar daug laiko praeis, kai į alkoholį žiūrėsime kaip į priedą ar prieskonį prie maisto, o ne greičiausią kelią į beprasmę nirvaną. Degtinės butelis virtuvėje ant stalo – tai dažniausiai buitinis girtavimas ir toks vartojimo būdas papildomos darbo vietos nesukuria.

Plačiau…

Rytoj bus metai, kai pasitraukiau iš Lietuvos Seimo. Priežastis buvo labai paprasta–valdančioji dauguma  tada net nesutiko pradėti svarstyti galimybės taikyti skirtingus  PVM tarifus, atsisakant sąvokos, taip kaip yra ES lengvatinio tarifo sąvokos. Buvo siūlymai pradėti diskusiją dėl skritingų 3 PVM tarifų  centralizuotam šildymui, visuomeniniam transportui, įskaitant keleivių pervežimą geležinkeliais ir vidaus vandenimis, viešojo maitinimo paslaugoms (išskyrus alkoholinius gėrimus), turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms. Deja, Seimas tada nematė būtinybės. O šiandien, riekia pasidžiaugti, priėmė sprendimą, kad  viešbučiams ir apgyvendinimo paslaugas teikiančioms įmonėms nuo sausio 1 dienos  bus taikomas sumažintas 9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM).

Dar prieš metus siūlydamas tokias pataisas sakiau, kad tokiomis priemonėmis siekiama stimuliuoti ekonomiką, užtikrinti darbo vietų kūrimą, produktyvumo augimą ir mažinti nedeklaruojamo darbo mastus, nes tai yra sritys, kurios sukuria daug darbo vietų. Tai ypač svarbu ekonominio nuosmukio laikotarpiu.

Ilgai reikėjo laukti, kol Seimas susiprotėjo ir pagaliau sumažino PVM bent apgyvendinimo paslaugas teikiančioms įstaigoms bei viešbučiams. Tačiau vis tiek norėčiau pasakyti Seimui ačiū už metinę dovaną.

Šią savaitę Seime vyko 2011 metų biudžeto svarstymas ir  balsavimas dėl Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos. Balsavimo rezultatai įrodė,kad ,deja, Vilnius savo atstovų Seime beveik neturi.
Apie nepavydėtiną bei sudėtingą Vilniaus finansinę padėtį esu rašęs savo Blog‘e .

Skolų susidarymo priežasčių yra ne vieną. Sostinė nėra teisingai finansuojama ir administruojama, todėl dažnai vilniečių sumokėti mokesčiai perskirstomi  neteisingai, todėl nepasiekia Vilniaus miesto. Tai pripažįstą savo kalbose ir Finansų ministrė.  Tolimesnėse skaidrėse pateikti Seimo narių balsavimo rezultatai tik aiškiai parodo, kad sostinės likimas mažai kam rūpi.

Žilvino Šilgalio pateiktame įstatymo projekte buvo nurodyta, jog Vilniui būtina padidinti Gyventojų pajamų mokestį (GPM) nuo 40 iki 60 proc. Deja, „už“ pasisakė tik 23 Seimo nariai. Gaila, kad visi seimo nariai – vienmandatininkai , išrinkti Vilniaus vienmandatėse apylinkėse, balsavo „prieš“. Kitokio požiūrio galėtume pavydėti Kauno miesto atstovams Seime, kurie GPM atskaitymo procentą 2009 sugebėjo padidinti  net iki 94 proc.

Pateikiu informaciją apie problemą ir jos svarstymą Seime:

Pastaruoju metu Seime prasidėjo diskusijos ar Kūčių diena turėtų būti laisvadienis ar ne. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai puiki iniciatyva, nes atsiras dar viena papildoma diena visai šeimai pabūti kartu. Tačiau ar tikrai pasekmės bus tokios kokių visi tikimės? Aš abejoju, todėl kviečiu diskusijai.

Šiuo metu yra įsivyravusi graži ilgametė tradicija, jog Kūčių dieną visi darbą baigiame anksčiau ir skubame ruošti  vakarienės. Man atrodo, jog susirinkti  po darbų prie Kūčių stalo ir yra šios šventės vienas svarbiausių momentų. Tai vyko daugelį metų ir toks malonus šventinis skubėjimas, šurmulys, važiavimas pas artimuosius sukelia šiltų emocijų. Kas nutiks, jeigu Seimas vis dėlto nuspręs padaryti gruodžio 24 – ąją nedarbo diena?

Greičiausiai savo laiką žmonės ims planuoti kitaip ir nebeliks Kūčių vakaro šurmulio ir laukimo.  Taigi Kūčių vakaras visai nepastebimai gali persikelti į dieną prieš tai, o tikroji data tokiu atveju nebetektų prasmės. Daug kas pasinaudos ilgesniu savaitgaliu ir kažkur išvyks, o Kūčių vakarienė gali  tapti pietumis ir t.t. Visos tradicijos turi tvirtą šimtmečių praktikos patvirtintą „protokolą“ ir rėmus, kuriuos išardžius graži tradicija tiesiog numarinama.  
Taigi, ar nesužlugdysime šventės reikšmės ir vertybių. Juk tai šventa vakarienė, o ne laisva nuo darbo diena. Vakarienė, po kurios einame į mišias, laukiame stebuklo.

Plačiau…

Jau visi spėjome pasidžiaugti Lietuvos krepšininkų iškovota bronza Pasaulio krepšinio čempionate. Dešimtys tūkstančių sirgalių gražiai ir jausmingai pagerbė krepšininkus bei vyriausiąjį trenerį Kęstutį Kemzūrą Vilniuje ir Kaune. 

Tačiau  atskirai norėčiau pažymėti nuoširdžius, brandžius ir tikro patriotizmo persmelktus vyriausiojo trenerio K.Kemzūros bei krepšininkų pasisakymus ir interviu žiniasklaidoje. Taip gražiai ir natūraliai apie vienybę, komandinio žaidimo svarbą už Lietuvą seniai kas buvo kalbėjęs.  O nuoširdūs krepšininkų Roberto Javtoko ir Lino Kleizos pasisakymai, kad ,,ne dėl pinigų už Lietuvą žaidė“ – neabejotinai bus geriausia šių dienų pilietiškumo pamoka augančiam jaunimui ir kitoms „žvaigždėms“. Šaunuoliai! Tikra Lietuvos komanda ne tik krepšinio aikštelėje, bet ir miestų aikštėse.

,,Kiekvienas komandoje yra svarbus, o mūsų jėga yra vienybėje. Pavyko įtikinti vyrus, prisibelsti. Nebuvo antklodės traukymosi, Lietuvos dalinimosi, svarbiausia buvo pergalė“, – viename iš interviu teigė K.Kemzūra.

Gaila, bet politikai nesuprato vyriausiojo trenerio palinkėjimo: „būkite tokie vieningi dėl Lietuvos, kaip ši komanda“, prasmės. Krepšinio aikštelėse kovėsi viena komanda už Lietuvą, o Lietuvoje dėl žiniasklaidos dėmesio atskiros trys politikų komandos – Prezidentūra, Vyriausybė ir Seimas. 

Ar ne geriau būtų buvę, jei visų trijų valstybės institucijų vadovai ir atstovai būtų susirinkę Prezidentūroje ir drauge vieningai pagerbę Lietuvos rinktinę. Dabar krepšininkų skubus protokolinis lakstymas iš vienų valdžios rūmų į kitus parodė, kad, deja, politikų rinktinės žaidžia už save ir dėl savęs, o ne už Lietuvą. 

 …