Vilniaus miesto  vizija ir strateginis tikslas iki 2020 metų – tapti Vidurio ir Rytų Europos moderniausiu miestu, politikos, verslo bei kultūros centru. Tačiau šis tikslas yra aiškus ir suvokiamas tik specialistams,  o žmonėms ir net politikams reikia aiškiai suprantamo tikslo, kuris būtų konkretus ir priimtinas daugeliui žmonių. Būtų labai gerai, kad toks tikslas taptų kriterijumi ir priimant sprendimus bei atsakant į klausimą – „tai mus priartina prie tikslo ar ne?“. 

Todėl ir išsikeliame tokį ambicingą tikslą –Vilniuje 2020 metais  vidutinis atlyginimas su mokesčiais bus 6400 Lt.  Būtent toks 2020 m. atlyginimo dydis  buvo numatytas 2002 metais patvirtintame Vilniaus miesto strateginiame plane. Taigi, tai – ne naujas pažadas, o ir šiuo metu galiojantis sprendimas, kuris politikų buvo tiesiog užmirštas. Daugelis politikų užmiršta ką pasižadėję ar patvirtinę įvairiose strategijose.
Didesnis atlyginimas – aktualus visiems. Politikai bei tarnautojai turi skirti visą savo energiją bei žinias tam, kad didėtų žmonių pajamos. Jos padės atkurti žmonių orumą, stabdys tautiečių emigraciją, skatins miesto, o kartu ir šalies, ekonomikos augimą bei miesto biudžeto didėjimą.
Be abejonės, tai – ambicingas tikslas, kurį pasiekti bus nelengva. Ne politikai padidins atlyginimus. Mano pažadas ir įsipareigojimas, padaryti viską, kad tai pavyktų visų bendromis pastangomis.

Su ekonomistais atlikome ne vieną analizę ir skaičiavimus. Per aštuonerius metus nuo 2000 iki 2008 metų atlyginimas Vilniuje padidėjo daugiau nei dvigubai, nuo 1100 iki 2540 Lt. Nuo 2009 metų dėl ekonomikos nuosmukio vidutinis darbo užmokesčio augimas mūsų šalyje sustojo ir net apie 8 proc.  sumažėjo. Vilniaus apskrityje 2008 metais buvo sukuriama BVP už 43,6 milijardus litų. Vienas vilnietis 2008 metais sukurdavo BVP už 51 tūkstantį litų. Bet tai mažiau nei mūsų kaimynių sostinių gyventojai, pavyzdžiui: Talino gyventojas už 68.6 tūkstančius, o Rygos už 60 tūkstančių. Turime išsiaiškinti, kodėl ir kas nulėmė šiuos skirtumus. Siekiant tikslo – 6400 Lt vidutinio atlyginimo, iki 2020 metų turėsime padidinti BVP Vilniuje daugiau nei dvigubai, o vienas vilnietis turės sukurti vertės už 112 tūkstančių litų. Toks tikslas aiškiai formuoja uždavinius ir padeda parinkti konkrečias priemones, kurios skatintų augti atskirus ekonomikos sektorius. Pavyzdžiui, turistų ir lankytojų skaičių turime padidinti per 10 metų nuo 650 tūkstančių iki 2,3 milijono per metus. Tam būtina atkurti bazinį oro vežėją. Bankrutavus avia kompanijai „FlyLAL“ šalies, o ypač Vilniaus BVP prarado apie 1.5 milijardo litų BVP.  Siekiant tikslo – 6400 Lt visuotinio atlyginimo – reikės nemažiau kaip 20 proc. padidinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo efektyvumą, skatinti tiesiogines užsienio investicijas, plėtoti konkurencingą ir didelę pridėtinę vertę turinčias verslo šakas. Turėsime eksportuoti medicinos paslaugas, o ne  medicinos specialistus. Būtina skatinti užsienio studentų mokamas  studijas Vilniuje. Tai koreguotų ir švietimo programas, nes kiekvienas vilnietis turi puikiai šnekėti angliškai ir rusiškai.
Pinigai, kurie gali likti Vilniuje, turi likti čia ir skatinti mūsų ekonomiką, pvz.: biokuro gamyba vietoje šilumai gaminti naudojamų dujų.

Plačiau…

Kai perskaičiau šį straipsnį „Newsweek“ žurnale, kilo daug minčių ir apmąstymų, todėl tikiu bus įdomus ir jums. Tai įdomus ir diskusijų vertas straipsnis bei mokslinis požiūris. Reikia, be jokios abejonės, girdėti ir tokią nuomonę tam, kad galėtume atskirti tikrą rūpestį savo aplinka nuo labai išradingų komercinių bei abejotinų valdžios iniciatyvų, kurios tik imituoja „pasaulio gelbėjimą“. Politikams pasaulį gelbėti labai patogu, nes tai neišmatuojamas ir nepasiduodantis kontrolei tikslas.  O skamba labai kilniai. Gal todėl nustokime gelbėti pasaulį, o susirinkime šiukšles, kurios šalia namų ar mūsų gatvėse.
Gero skaitymo.

George Will
Newsweek, Rugsėjo 12, 2010

Mokslinio žurnalo „The American Scholar“ viršelyje puikuojasi įžūlus teiginys: „Žemei nerūpi, ar tu vairuoji hibridinį automobilį“. Straipsnio, esančio šiame žurnale, antraštė skelbia „Ką žemė žino?“. Anot 1998-ųjų metų Nobelio Premijos laureato fizikos srityje Robert B. Laughlin, žemė žino štai ką: per ilgą laiką nustatyta, jog tai, ką žmonės daro žemei blogąja prasme ir tai, ką jie daro,neva, žemės labui, neturi jokios reikšmės, svarbus  yra pats laikas ir jo tėkmė. Laughlin teigia, jog mes privalome galvoti apie žemės būvį per geologinio laiko prizmę.

Pavyzdžiui: visi krituliai, iškrentantys žemėje per metus, sudaro apie 1 metrą – „vieno didelio auksinio retriverio veislės šuns aukštį“.  Skaičiuojant nuo industrinės revoliucijos laikų XIX a., iškritusių kritulių kiekis sudarytų maždaug 200 metrų – tokio aukščio yra Hoover’io Užtvanka (Hoover Dam) esanti JAV. Nuo Ledynmečio pabaigos, iškritusių kritulių kiekio lengvai pakaktų keturis kartus pripildyti visus vandenynus; nuo dinozaurų išnykimo – iškritusių kritulių pakaktų užpildyti vandenynus 20 000 kartų.  Tačiau geologinio laiko atžvilgiu vandens kiekis žemėje tikriausiai nėra žymiai pasikeitęs.

Laughlin teigia, jog  kaip padaryti žalą šiai patvariai žemei, „lengviau įsivaizduoti, nei įgyvendinti“. Žemę niokojo masiniai vulkaniniai sprogimai, meteoriniai smūgiai „ir visokių rūšių kitokie – didesni, nei žmonės galėtų suduoti, smūgiai, ir vis vien ji išliko.  Ji yra ištverminga. („survivor“).

Laughlin pripažįsta, kad yra „labai daug atsakingų žmonių“, kurie neabejingi atmosferoje besikaupiančiai didelei anglies dioksido koncentracijai susidarančiai nuo degančio iškastinio kuro („fossil fuels“).Tai, anot jo, turi „potencialą“ sukelti oro kitimus pakeliant pora laipsnių oro temperatūros vidurkį. Valdžios yra žengusios „ženklius, tačiau neefektyvius“ žingsnius bandydamos sulėtinti atmosferos šilimą.  „Laiko svarstyklėse, kurios aktualios jai pačiai, žemei nesvarbios nei šios valdžios pastangos, nei jų įstatymai“.

Plačiau…

Visai neseniai Blog‘e rašiau savo nuomonę apie „Visuomį“ ir apie tai, kaip galima gerinti ir pertvarkyti valstybinių įmonių valdymą bei didinti jų efektyvumą.

Reikėtų pripažinti, kad, pagaliau, vyriausybė tarsi išgirdo kas buvo rašyta, kad vietoj naujų struktūrų steigimo reikia pertvarkyti esamas, tokias kaip Turto bankas ir Valstybės turto fondas.

Vyriausybė yra numatę šiai kontroliuojančiai įmonei patikėti ir visą likusį valstybės turtą – valstybinių institucijų pastatus, miškus, geležinkelį. Kryptis teisinga, tik drįstu abejoti, ar pavyks gerai įgyvendinti tokį projektą, nes, vargu, ar į vieną kontroliuojančią įmonę galima sutraukti tokius skirtingus objektus. Tai vėl taps tam tikra monopolija, prieš kurias žodžiais kovoja politikai.

Kaip jau sakiau, pasirinktas kelias teisingas, tik reikės labai daug dirbti, kad viskas būtų skaidru ir tikslinga.
Nuorodos:

http://www.lrytas.lt/?data=20101001&id=akt01_a1101001&sk_id=99&view=2

http://www.zuokas.lt/2010/09/20/visomis-pajegomis-i-darba/#more-3043