Lankydamasis JAV susitikau su Nobelio taikos premijos laureatu prof. John Byrne. Profesorius vadovauja Energetikos ir aplinkos politikos centrui Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Delavero Universitete dėsto paskaitas apie energetiką ir klimato kaitą.
2007 metais, prof. J.Byrne buvo įteikta Nobelio taikos premiją kartu su kolegomis už jų darbą Tarpvyriausybinėje klimato kaitos komisijoje.  Premija buvo įteikta šiai Jungtinių Tautų globojamai komisijai kartu su buvusiu JAV viceprezidentu Al Gore. 
Prof. Byrne yra vienas iš Tarptautinės saulės energijos miestų programos steigėjų, kuri visame pasaulyje skatina darnią miestų ateitį ir atsinaujinančių energijos šaltinių, ypač saulės energijos naudojimą. Būtent ši profesoriaus veikla mane labiausiai ir domino.

Planavome bendrauti valandą, bet pokalbis užsitęsė daugiau nei keturias valandas. Man padarė didelį įspūdį šį asmenybė, paprastas, daug žinantis apie energetikos politiką pasaulyje ir savo darbais formuojantis energetikos ateities gaires pasaulyje. Papasakojau apie energetikos problemas Lietuvoje ir jos regione, nustebau, nes jis nemažai apie tai žinojo ir pats. Pristačiau jam idėjas ir planus  daugiau panaudoti saulės energiją Vilniuje, dengiant saulės elementais plokščius gyvenamųjų ir viešųjų pastatų stogus. Tam palankios  ir aplinkybė: pirma – Vilniuje statomos dvi saulės elementų gamybos įmonės, todėl nieko nereikia importuoti. Antra – senus pastatus būtina renovuoti ir nors renovacijos programa stringa, bet jai yra skiriamos ES ir valstybės paramos lėšos. Trečia – pati elektros energijos gamyba panaudojant saulės energiją yra skatinama ir šiuo metu remiama. Svarbus  argumentas, kad saulės energija realiai padidintų nepriklausomybę nuo centralizuotų šilumos bei elektros energijos tiekėjų. Dabar atliekame studiją, kokio galingumo saulės elektrinė galėtų tapti Vilnius jei uždengtume visus sovietmečiu statytų gyvenamųjų bei visuomeninių pastatų stogus ar fasadus. Skaičiuojame kokią naudą tai duotų gyventojams. Įsivaizduokite –Vilnius saulės energijos miestas.
Profesorius teigiamai įvertino tokius planus, bet kartu pažymėjo, kad tai tik vienas iš energijos gamybos būdų, kuris gali būti naudojamas šalia kitų energijos šaltinių. Jo nuomone, ateitis neabejotinai priklauso atsinaujinantiems energijos šaltiniams.  Prof. J.Byrne pažymėjo, kad daugelyje šalių būtent miestai yra naujų technologijų įgyvendinimo lyderiai, nes pasiekti reikalingų susitarimų bei priimti nacionalinio lygio sprendimus užtrunka labai ilgai. Jo nuomone, būtina skirti didelį dėmesį energijos vartojimo mažinimui, nors daugelyje valstybių politikai veikia atvirkščiai ir skatina investicijas į energijos gamybos kiekių didinimą. Jei būtų didesnės investicijos į energijos naudojimo efektyvumą, tai nereikėtų daugelio brangių projektų, taip pat ir atominių elektrinių statybos. Jo požiūris į atominę energetiką skeptiškas, nes joms reikia didelių pradinių investicijų, kurios laikui bėgant tik didėja. Be to branduolinių atliekų saugojimas ir apdorojimas iki šiol nėra tiksliai ekonomiškai apskaičiuotas. Jis nemano, kad JAV bus atominės energetikos renesansas, nes tik JAV pietuose galimos naujos AE statybos, kur yra susiformavusios palankios politinės ir ekonominės sąlygos.

Plačiau…

Pagrindinis mano vizito Amerikoje tikslas, be abejo,  buvo knygos „Illegal living“ pristatymas Niujorke. Renginys įvyko legendiniame Wooster 80 pastate, kuriame dabar įsikūrusi Cristofer Fisher parduotuvė.

Šiam pristatymui ruošėmės tikrai ilgai ir gerų žmonių dėka jis įvyko. Dalyvavo apie 200 svečių. Niujorke kasdien įvyksta šimtai renginių, tačiau mums pavyko sukviesti  daugybės „fluxus“  ir kitų menininkų, spaudos atstovų, verslo žmonių dėmesį. Garbės svečias, buvęs vienas iš šių patalpų savininkų, – Jonas Mekas. Tą dieną jis buvo labai geros nuotaikos, pasakojo istorijas apie SoHo ir Jurgį Mačiūną, apie gyvenimą šiame pastate, pirmuosius lietuvių pasodintus medžius tuomet pramoniniame rajone.

Niujorkui priminėme, kad SoHo istorija labai susijusi su Lietuva ir mūsų tautiečiais J.Meku ir J.Mačiūnu.  Net personalas buvo apsirengęs su marškinėliais SoHo, kur viena „O“ raidė buvo papuošta mūsų trispalvės spalvomis.  Apie renginį gausiai rašė ir Amerikos spauda.
Specialiai šią knygą išleidome Vilniuje, kurią pristatėme dar gegužės pabaigoje, o tik po to Niujorke. Norėjome parodyti, kad Vilnius ir Lietuva taip pat yra pasaulio kultūros aktyvus dalyvis, o, kaip supratau, tai visada reikia priminti ir kartoti. Visiems buvo staigmena, jog yra nemažai bendro tarp SoHo ir Lietuvos.

Foto reportažas iš SoHo, Wooster 80.

Savaitė, praleista Niujorke, įdomi buvo ne tik renginių gausa, bet ir naujomis pažintimis, bei atsivėrusiomis galimybėmis.

Malonus ir labai vertingas buvo susitikimas su New York Public Interest Research Group (NYPIRG) organizacijos valdybos nariais. Pokalbio metu ne tik pasidalinome patirtimis, bet ir apsvarstėme bendradarbiavimo galimybes. Judėjimą „Taip“ ir kūriau mokydamasis iš šios organizacijos veiklos principų.

USPIRG veikla susidomėjau dar 2003 metais. Įdomi istorija, trisdešimties metų patirtis, entuziastinga bei reikšminga veikla leidžia organizacijai daryti nemažai įtakos miesto politikai. Didžiausi ir aktyviausi NYPIRG organizacijos nariai yra studentai, kurie nuolatos skelbia įvairias akcijas, užsiima paramos renginiais. Žinoma, bėgant laikui, keičiantis visuomenei organizacijos principai bei vertybės kinta, tačiau reikia pripažinti, jog net ir kreipdama daugiau dėmesio į atskirų visuomeninių grupių poreikius, paisydama jų interesus, ji sugeba daryti tam tikrą spaudimą politikams. Tačiau toks „spaudimas“ yra teigiamas, nes taip pasiekiamas bendras kompromisas, kuris tinka įvairioms visuomeninėms grupėms. Priešingai nei mūsų šalyje, čia teigiamas rezultatas yra svarbiausia, todėl įvairių diskusijų forma tikslas pasiekiamas, net ir nesupriešinant skirtingas nuomones turinčių pusių. O pas mus, deja, greičiau sakoma „ne“, nei ieškoma sprendimų. Iš jų reikia mokytis tapti verslo ir visuomenės lobistais.

Plačiau…

Šeštadienį  Užupyje pusryčiavau su pasaulinės organizacijos „Carbon war room“ steigėjais. Svečiai pristatė naujausią  iniciatyvą „Green capital global challenge“(Pasaulinis žaliosios sostinės iššūkis), startavusią per Žiemos olimpinių žaidynių atidarymą Vankuveryje.

„Green capital global challenge“ – tai dviejų metų programa, kuri skatina siekti, jog miestuose būtų sumažinta aplinkos tarša, kuri daro didžiausią įtaką klimato kaitai bei miestuose atsirastų daugiau žalių iniciatyvų.
Ši iniciatyva pasisako ir už „protingą“ energetinių resursų panaudojimą, visuomeninio elektrą naudojančio transporto plėtrą, ekologines akcijas, kad į orą būtų išmetama kuo mažiau anglies dvideginio.

Pirmosios atrankos metu prie šios akcijos prisijungė tokie pasaulyje gerai žinomi miestai kaip: Atlanta, Torontas, Čarlestonas (Pietų Karolina), Čikaga, Niujorkas, San Franciskas, Vašingtonas, Londonas, Vankuveris, Portlandas, Kopenhaga. Antrosios atrankos metu „Green global capital challenge“ norėtų prisijungti dar penkiasdešimt miestų, kurie seks jau programą vykdančiųjų pavyzdžiais, įsipareigodami tapti švaresniais ir atidesniais aplinkos taršos problemoms.

Plačiau…