Lygiai prieš 21-erius metus nuo žodžio „Nepriklausomybė“ daugeliui suspausdavo širdį, net kvapą užgniauždavo išgirdus šį magišką žodį. Asmeniškai man tai primena laikus, kai žmonės buvo tokie ryžtingi ir laisvi savo vidumi ir mąstymu, jog galėjo imtis atsakomybės už savo gyvenimą, ir nepriklausomą Tėvynę. Tokie įvykiai kaip Baltijos kelias, mitingas prie Mickevičiaus paminklo tik paskatino tokiam ryžtingam ir drąsiam žingsniui lietuvaičius.

Tuos laikus prisimenu, kaip vienus iš romantiškiausių, kai visi buvome kupini gražių ir teisingų svajonių, drąsos ir entuziazmo. Norėtųsi tikėti, kad ir šiandien tokie esame.

Todėl sveikinu visus su Nepriklausomybės atkūrimo diena ir linkiu, kad mums ir šiandien būtų gera visiems kartu ir nenorėtume bėgti gyvenimo kurti  kitose šalyse. Likime atsakingais savo tėvynės piliečiais.

Nuolatinių blogo lankytojų atsiprašau už pavasarinius techninius trukdžius. Bet kad ir pavėluotai, norėčiau paskelbti šventinę Kovo 11 – osios temą.
Prisiminkim ką padarėme 1990-aisiais, prisiminkime, kokie buvome. Kurkime, o ne griaukime.
Taip, nelengva mums šiandien, bet pripažinkime, kad kartu į sunkią padėtį patekome ir tik kartu iš jos išsikapstysime.
Su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena sveikinus visus, kurie šiandien apsilankys mano kampe.
P.s.: važiuodamas į iškilmingą Seimo posėdyje, pastebėjau, jog policijos automobiliai važinėjo su nedidelėmis trispalvėmis. Atrodo tikrai iškilmingai, manau, kad tą padaryti gali ir visi vairuotojai, juk ne vieno namuose atsiras nuo krepšinio pergalių išsaugotos trispalvės. Pasidžiaukime laisve ir pavasariu.