Dėkoju Jums už parodytą didelį dėmesį mano iniciatyvai pradėti spręsti problemas, susijusias su gyvenamosios vietos deklaravimu Vilniuje (straipsnis).
Neabejoju, kad nė vienas iš jūsų nenorėjo grasinti dešimtims tūkstančių vilniečių, kurie jau daugelį metų gyvena sostinėje, baigė čia mokslus, dirba bei augina savo vaikus ir tik dėl sudėtingų biurokratinių procedūrų nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos Vilniuje. Neabejoju, kad jūsų skundas ir grasinimas baudžiamosiomis bylomis dešimtims tūkstančių vilniečių dėl galimo dokumentų klastojimo yra tiesiog ženklas, kad rinkimų kampanija vyksta.

Taigi problema aiški: Vilniaus mieste gyvena ir dirba apie 50 000 vilniečių, kurie iki šiol nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos sostinėje. Pagal valstybės ir savivaldybių  biudžeto planavimo metodiką, Vilniaus miestas praranda apie 80 milijonų litų Vilniaus meras Raimondas Alekna net Seimo pirmininkę informavo apie šiuo metu galiojančią gyventojų pajamų mokesčio skaičiavimo ir skirstymo tvarką, kuri nėra palanki Vilniaus miestui. Seimo pirmininkės nuomone, šį klausimą būtų galima svarstyti artėjančiose Seimo pavasario ir rudens sesijose keičiant Biudžeto sandaros įstatymą ir įtvirtinant nuostatas, kurios atitiktų Vilniaus miesto gyventojų poreikius.

Vilniaus savivaldybė tvirtina, kad dėl sostinėje dirbančių, bet kituose miestuose registruotų gyventojų beveik pusė šiemet Vilniuje surinkto pajamų mokesčio nukeliavo į kitas savivaldybes. Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus Vytauto Milėno pateiktais skaičiavimais, vien iki šių metų spalio mėnesio 207 mln. litų, surinktų Vilniuje, išdalinti kitoms savivaldybėms. Tai sudaro apie 19 proc. viso šiemet sostinėje surinkto GPM, o Vilniaus savivaldybei pagal dabar galiojančius įstatymus atitenka 40 proc. sostinėje surenkamo GPM. Taigi, V.Milėno žodžiais, beveik pusė GPM lėšų, turėjusių atsidurti Vilniaus kišenėje, išdalinta kitoms savivaldybėms, kuriose registruoti Vilniuje dirbantys mokesčių mokėtojai.

Plačiau…

Penkerius metus Davidas Cameron‘as praleido bandydamas atnaujinti Konservatorių partiją ir tikėdamasis, jog jai pavyks atgauti valdžią po trijų nesėkmingų rinkimų. Apklausa parodė, kad nemaža dalis balsavusiųjų, matydama inertiškas jo pastangas  pertvarkyti partiją, ilgai svarstė, kokio tipo ministru pirmininku jis taps.

Eidamas šias pareigas jau po dešimties savaičių, ponas Cameron‘as lankėsi Jungtinėse Amerikos valstijose ir ten pasirodė kaip bene radikaliausias šiuolaikinės Britanijos vadovas. Tokiomis pažiūromis jis pralenkia net gerai žinomą konservatorių lyderę, „geležine ledi“ vadinamą Margaret Thatcher.

Plačiau…

Ne paslaptis, kad pastaruosius kelis metus dalis amerikiečių kairiųjų atstovų pasirinko naują terminą „progresyvieji“, kuris turėtų pakeisti žodį „liberalieji“. Teisė gana stipriai laikėsi įsikibusi  žodžio „liberalus“, tačiau  2007 metais  per demokratinius debatus paklausta ar ji yra liberalė ponia Hilary Klinton  atsakė, kad mieliau save vadintų „šiuolaikinio progresyvumo“ šalininke. Tačiau ji neturi tiek daug šalininkų, kaip gali iš pradžių atrodyti.

 Paskutinioji „Galupo“ instituto apklausa parodė, kad tik vienas iš keturių liberalų sutinka su „progresyviojo“ požiūrio nuostata,  17 procentų atmetė šią sąvoką, o 57 procentai apskritai buvo neapsisprendę. Įdomu tai, kad net 7 procentai konservatorių laiko save progresyviaisiais, ir beveik pusė jų teigia, jog nėra tikri, ar tokios nuostatos jie galės laikytis.

Tačiau šioje situacijoje atsiranda keblumas – Amerika nesupranta, ką politiškai šis terminas reiškia. Ar jie turėtų manyti, kad tai dar vienas žingsnis į priekį? Ką pats žodis progresas reiškia iš tikrųjų? Išnagrinėjus žodžio „progresyvus“ semantiką bei formologiją, prasidedančią jau nuo Antikos laikų,  jo reikšmė būtų – „į priekį eik“.

Plačiau…