Dėkoju Jums už parodytą didelį dėmesį mano iniciatyvai pradėti spręsti problemas, susijusias su gyvenamosios vietos deklaravimu Vilniuje (straipsnis).
Neabejoju, kad nė vienas iš jūsų nenorėjo grasinti dešimtims tūkstančių vilniečių, kurie jau daugelį metų gyvena sostinėje, baigė čia mokslus, dirba bei augina savo vaikus ir tik dėl sudėtingų biurokratinių procedūrų nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos Vilniuje. Neabejoju, kad jūsų skundas ir grasinimas baudžiamosiomis bylomis dešimtims tūkstančių vilniečių dėl galimo dokumentų klastojimo yra tiesiog ženklas, kad rinkimų kampanija vyksta.

Taigi problema aiški: Vilniaus mieste gyvena ir dirba apie 50 000 vilniečių, kurie iki šiol nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos sostinėje. Pagal valstybės ir savivaldybių  biudžeto planavimo metodiką, Vilniaus miestas praranda apie 80 milijonų litų Vilniaus meras Raimondas Alekna net Seimo pirmininkę informavo apie šiuo metu galiojančią gyventojų pajamų mokesčio skaičiavimo ir skirstymo tvarką, kuri nėra palanki Vilniaus miestui. Seimo pirmininkės nuomone, šį klausimą būtų galima svarstyti artėjančiose Seimo pavasario ir rudens sesijose keičiant Biudžeto sandaros įstatymą ir įtvirtinant nuostatas, kurios atitiktų Vilniaus miesto gyventojų poreikius.

Vilniaus savivaldybė tvirtina, kad dėl sostinėje dirbančių, bet kituose miestuose registruotų gyventojų beveik pusė šiemet Vilniuje surinkto pajamų mokesčio nukeliavo į kitas savivaldybes. Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus Vytauto Milėno pateiktais skaičiavimais, vien iki šių metų spalio mėnesio 207 mln. litų, surinktų Vilniuje, išdalinti kitoms savivaldybėms. Tai sudaro apie 19 proc. viso šiemet sostinėje surinkto GPM, o Vilniaus savivaldybei pagal dabar galiojančius įstatymus atitenka 40 proc. sostinėje surenkamo GPM. Taigi, V.Milėno žodžiais, beveik pusė GPM lėšų, turėjusių atsidurti Vilniaus kišenėje, išdalinta kitoms savivaldybėms, kuriose registruoti Vilniuje dirbantys mokesčių mokėtojai.

Plačiau…

Šią savaitę Seime vyko 2011 metų biudžeto svarstymas ir  balsavimas dėl Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos. Balsavimo rezultatai įrodė,kad ,deja, Vilnius savo atstovų Seime beveik neturi.
Apie nepavydėtiną bei sudėtingą Vilniaus finansinę padėtį esu rašęs savo Blog‘e .

Skolų susidarymo priežasčių yra ne vieną. Sostinė nėra teisingai finansuojama ir administruojama, todėl dažnai vilniečių sumokėti mokesčiai perskirstomi  neteisingai, todėl nepasiekia Vilniaus miesto. Tai pripažįstą savo kalbose ir Finansų ministrė.  Tolimesnėse skaidrėse pateikti Seimo narių balsavimo rezultatai tik aiškiai parodo, kad sostinės likimas mažai kam rūpi.

Žilvino Šilgalio pateiktame įstatymo projekte buvo nurodyta, jog Vilniui būtina padidinti Gyventojų pajamų mokestį (GPM) nuo 40 iki 60 proc. Deja, „už“ pasisakė tik 23 Seimo nariai. Gaila, kad visi seimo nariai – vienmandatininkai , išrinkti Vilniaus vienmandatėse apylinkėse, balsavo „prieš“. Kitokio požiūrio galėtume pavydėti Kauno miesto atstovams Seime, kurie GPM atskaitymo procentą 2009 sugebėjo padidinti  net iki 94 proc.

Pateikiu informaciją apie problemą ir jos svarstymą Seime:

Seime vyksta kitų metų biudžeto svarstymas, be abejonės, diskutuojama ir apie Vilniaus miesto finansinę situaciją bei galimybę palikti didesnę vilniečių sumokamų mokesčių dalį (t.y. padidinti GPM atskaitymus nuo 40 iki 60 proc.). LR Finansų ministerijos pateikta lentelė Seimo biudžeto ir finansų komitetui akivaizdžiai įrodo Vilniaus didžiausią indėlį į valstybės biudžetą. Neatrodo teisinga proporcija tarp miestų sumokamų mokesčių ir dalies, kuri lieka savivaldybės biudžete. Pateikti duomenys įrodo, kad Vilnius, kuriantis beveik 40 proc. šalies BPV yra nepakankamai finansuojamas.

Gaila, nors ir pripažindama problemą, bet kol kas kalbėdama Seime Finansų ministrė siūlo tik vieną kelią – skolintis: „Kitų metų biudžete jokių specialiųjų nuostatų tuo požiūriu Vilniaus miestui Vyriausybė bent jau nesiūlo, nes tada reikėtų atsakyti į klausimą, kurios savivaldybės turėtų patirti kokią nors didesnę naštą arba negauti gyventojų pajamų mokesčio dalies iš Vilniaus kaip iš donoro, ką dabar gauna. Nemanau, kad čia yra koks nors labai lengvas atsakymas. Taip, suprantame, kad Vilniaus finansinė situacija yra tokia, kad reikalauja skubių sprendimų, todėl siūlome Vilniaus miestui specifinį skolinimosi limitą, kad būtų galima priimti greito laikotarpio sprendimus. O toliau, manau, kad 2012 m., kai baigsis savivaldybių biudžetų pereinamosios nuostatos, kurios yra nustatytos 2010 ir 2011 metams, tada reikia susėsti su asociacija ir rasti bendrą sprendimą.“
Kaip teigia Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Milėnas: „Kadangi šių 2010 metų biudžetas buvo sudarytas ne visiškai realiai, Finansų ministerija Vilniaus biudžetą padidino daugiau negu 20 proc., tai prognozuojame, jog  metus pabaigsime nesurinkę maždaug 100 mln. lt. Per pastaruosius ketverius metus: nuo 2006 iki 2010, dėl netinkamo planavimo, nesurinkta per 260 mln. Lt“.

Plačiau…

 Vakar oficialiu laišku kreipiausi į kiekvieną Seimo narį ragindamas atkreipti dėmesį į sudėtingą Vilniaus miesto savivaldybės finansinę padėtį ir pastaraisiais metais išaugusius finansinius įsipareigojimus. Jau anksčiau savo Blog‘e esu rašęs, kad  tvirtinant 2011 metų biudžetą, būtina padidinti GPM atskaitymus Vilniaus miesto savivaldybei nuo 40 iki 60  proc. ir taip atkurti sostinės mokumą. Gaila, bet daug kam svarbiau yra trumpalaikiai postai, o ne miesto finansinė situacija.
Todėl laiške pabrėžiau, kad valstybės ekonomikos padėtis yra stipriai susijusi su Vilniaus ir Vilniaus apskrities ekonominiu gyvybingumu. Vilniuje sukuriama apie 39 proc. viso Lietuvos valstybės bendro vidaus produkto. Vilniui GPM dalies didinimas – ne pageidavimas, o būtinybė, siekiant spręsti nedarbo, investicijų, įsiskolinimų bei ekonomikos atsigavimo problemas. Vilniuje investuotas litas su kaupu grįžta mokesčių pavidalu į valstybės biudžetą.
Nuo 2007 metų Vilniaus miestui skiriama 40 proc. GPM. Dar 2009 metais, Seime tvirtinant 2010 metų biudžetą, Kauno miestui  GPM atskaitymai buvo padidinti nuo projekte numatytų 74 proc. iki 94 proc., o Klaipėdai  nuo 64 proc. iki 86 proc., o Vilniui liko tie patys 40 proc., nepaisant sparčiai augančio nedarbo, didėjančių miesto skolų ir įsiskolinimų ūkio subjektams. Vyriausybė išgirdo svarius Kauno ir Klaipėdos argumentus, o sostinę paliko nuošalyje. Pagal 2008 metų duomenis kiekvienam vilniečiui tais metais tekdavo 1832 Lt biudžeto lėšų, kai Rygoje – 2372 Lt, Taline – net 3768 Lt.
Tikiuosi, Seimo nariai šią klaidą ištaisys dabar tvirtindami 2011metų biudžetą.

Šiandien po diskusijų Seimo frakcijoje nusprendėme nepritarti Liberalų sąjūdžio siūlymui, ką, beje, palaiko ir premjeras, nuo kitų metų panaikinti ar palikti tik 1 proc. gyventojams savo nuožiūra skirstyti 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio labdarai ir paramai.

Tikrai nebūtina suvelti dar vieną jau ne vienerius metus egzistuojančią tvarką, kuri leidžia patiems gyventojams paskirstyti savo mokesčius ir apsispręsti, ką remti- kultūrinius renginius, nevyriausybines organizacijas ar padėti savo vaikų mokyklai.  Tikras liberalas tikrai žino, kad geriausiai savo uždirbtus pinigus paskirstytų pats asmuo, o ne sudėtinga ir biurokratinė, o kartais ir neskaidri, valdžios mašina. Plačiau…