Paradoksali situacija Lietuvoje. Bedarbystė 16 proc., o įmonės skundžiasi, kad neranda darbuotojų. Darbdavių organizacijos ragina Vyriausybę leisti į Lietuvą įvežti pigesnės darbo jėgos iš kitų šalių. Kodėl taip yra?
Pastaruoju metu Lietuvoje įmonės, dalyvaujančios valstybės institucijų ir savivaldybių viešųjų pirkimų konkursuose, siekdamos didesnio konkurencinio pranašumo mažindavo darbuotojų darbo užmokestį, dažnai iki minimumo. Daug įtakos, žinoma, tam turėjo ekonominė krizė bei noras bet kokiomis sąlygomis laimėti konkursus. Suprantamas ir pateisinamas darbuotojų atsisakymas dirbi už minimalų atlygimą.
 
Todėl matydamas šią problemą, siūlau tobulinti Viešųjų pirkimų tvarką. Jau vakar kreipiausi į LR Vyriausybę bei Viešųjų pirkimų tarnybą, siūlydamas papildyti LR viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus reikalavimu, kad valstybės institucijų ir savivaldybių perkančiosios organizacijos, atlikdamos paslaugų ar darbų pirkimus, konkurso sąlygose numatytų šiuos darbus vykdysiančių darbuotojų atlyginimų statistinius vidurkius pagal Statistikos departamento duomenis. Konkurso dalyviai negalėtų pateikti darbų ar paslaugų kainos, kuriose darbuotojų atlyginimų vidurkiai būtų mažesni. Taip būtų sudarytos vienodos konkurencijos sąlygos, nes dabar įmonės, kurios rūpinasi darbuotojais, jų užmokesčiu bei darbo sąlygomis, praktiškai negali konkuruoti su įmonėmis, kurioms darbuotojas tik pigi darbo jėga. Kartu tai verstų darbdavius konkuruoti ne  darbuotojų atlyginimų sąskaita, o geresniu darbo organizavimu ar technologiniais sprendimais. Tačiau čia turi būti aiški ir sąžininga valstybės pozicija. Faktiškai ji ir yra atsakinga už tai, nes skatina darbuotojų  išnaudojimą.

Mano siūlymas labai paprastas: taupyti reikia ir tai yra netgi būtina, tačiau ne darbuotojų atlygio sąskaita. Kodėl mes turime vežtis darbo jėgą iš užsienio, kai turime tiek darbingai nusiteikusių savo tautiečių. Dabartinė situacija darbo rinkoje skatina emigraciją ir šešėlinę ekonomiką.  Siūlomi minimalūs (ar dažnai vokeliuose) atlyginimai  darbuotojus demotyvuoja ir žeidžia žmogiškąjį orumą. 

Plačiau…

Praėjusią savaitę Seime buvo pristatytas gana liūdnas ir pesimistiškas ekonominės krizės ilgalaikių pasekmių socialinei atskirčiai įvertinimas.

Atrodo ,,ekonominė’’ žiema Lietuvoje gali užsitęsti. Bedarbystė 2010 pasieks 260 tūkst. ( 2008 buvo 94 tūks.), nors ir šį skaičių reikia vertinti kaip optimistinį. Nesiimant verslo skatinimo, darbo vietų kūrimo ir mokestinių reformų, bedarbystė gali pasiekti 300 -320 tūkst.

Tik 2015 metais bedarbystė sumažės iki 124 tūkst. , ir šį skaičių pasieksime tik dėka emigracijos! O Lietuvoje tuo tarpu trūks kvalifikuotos darbo jėgos. 2010 metais išaugus nedarbui ir esant nepakankamai efektyviai socialinės paramos sistemai, Lietuvoje skurde gyvens 440 tūkst. žmonių. Absoliučia skurdo riba laikomas valstybės remiamų pajamų dydis -350 lt. per mėnesį. Plačiau…