„Teisingumo institucijos darbo efektyvumas dažnai įvertinamas pagal valstybės tarnautojų, užimančių pačias aukščiausias pareigas, moralines savybes, visuomenės pasitikėjimo kreditą politikams, tačiau šiame straipsnyje aš panagrinėsiu sistemos širdį. Mūsų valstybės politinė sistema susideda iš 2-jų lygmenų: nacionalinio ir savivaldos. Visi politikai, pareigūnai, tarnautojai pradeda karjerą savivaldos lygmenyje ir jame formuojasi kaip asmenybės. Būtent šis lygmuo yra politinės sistemos širdis. Todėl labai svarbu ištirti jo struktūrą ir jos įtaką įvairiausių specialistų profesiniam brendimui. Teisingumo institucijos darbo efektyvumas priklauso nuo valdžių atskirimo konstitucinės nuostatos užtikrinimo. Kada mes perkame duoną parduotuvėje, tada žinome, kad kompetentingi specialistai išaugina kviečius, kiti specialistai gamina kvietinius miltus, dar kiti – kepa duoną, kuri po to parduodama parduotuvėse; jeigu duonos pardavėjai “pataria” kepėjams, kaip geriau kepti duoną, o jie savo ruožtu “pataria” žaliavos tiekėjams, kokiais keliais patogiau atgabenti žaliavas į kepyklas, tai akivaizdu, kad jiems visiems trūksta kompetencijos konkrečioms pareigoms atlikti ir kad jų pagamintas galutinis produktas bus blogos kokybės ir sykiu brangus. Teisingumas irgi yra produktas, kuris kuriamas kompetentingų specialistų: policininkų, prokurorų, teisėjų ir politikų. Valdžių atskirimo konstitucinės nuostatos realizacija yra tiesiogiai surišta su žmonių kompetencija.
Savivaldos lygmenyje yra teismų sistemos institucijos: policija, prokuratūra ir teismai,- tačiau jau politinėje plokštumoje piliečius atstovauja vienintelė savivaldos tarybos institucija, kuri pagal funkcijas yra panaši į vietinę “vyriausybę”. Taigi nacionalinio lygmens politinėje plokštumoje yra Seimo, Vyriausybės, Prezidento institucijos, o jau savivaldos lygmens – tik savivaldybės taryba, kuri pati save kontroliuoja, atlieka monitoringo funkcijas ir pati save baudžia. Dėl šitos priežasties vietiniai policijos pareigūnai, prokurorai, teisėjai ir žurnalistai yra tiesiogiai pavaldus savivaldybės tarybai. Iš esmės savivaldos lygmenyje yra sukurta autoritarinio valdymo struktūra.
Kiekvienas jaunas policininkas, prokuroras, teisėjas, dirbdamas tam tikrame mieste arba rajone, prisitaiko prie autoritarinės kultūros savivaldoje, profesionaliai subrenda turimos patirties pagrindu, tačiau jie, pereinant į nacionalinį lygmenį, turi iš naujo mokytis dirbti jau demokratiškai veikiančioje struktūroje pagal valdžių atskirimo teisines normas, t.y. jiems tenka atsiskaityti 3-ims vadovams – Seimui, Vyriausybei, Prezidentui, o ne vienam. Pabrėžtina, kad politikams karjeros naujoje realijoje tenka išmokti dalintis politine atsakomybe tarp skirtingų institucijų- valdžių.
Ar įmanoma, jog savivaldybės tarybos veikloje per 4-8 metus mentališkai susiformavęs politikas pakeistų savo mąstymą, mentalitetą jau dirbant nacionaliniame lygmenyje? R.Paksas įrodė, kad tai padaryti neįmanoma. Jis nuo 1997 iki 2000 m. dirbo Vilniaus m. savivaldybės taryboje, buvo Vilniaus m. meras, tačiau, kai 2004-ais m. buvo išrinktas Lietuvos prezidentu, visame prezidentavimo laikotarpyje bandė atkurti Prezidento instituciją pagal mero modulį, t.y. siekė padidinti prezidento teisinius įgaliojimus iki mero statuso savivaldos lygmenyje. Rezultate 2006-ais m. R.Paksas buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Pažymėtina, kad Konstitucijos 1-ame straipsnyje parašyta:
“Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika”.
Taigi disbalansas tarp dviejų politinės sistemos lygmenų sudaro realią tikimybę konstitucinės santvarkos pakeitimui. Išeina, savivaldos lygmenyje sukurta tobula korupcinė sistema, kuri korupcinių ryšių pavidalu išlieka ir nacionaliniame lygmenyje. Tikėtina, jog “gerai” korupcinėje veikloje užsirekomendavę valstybės pareigūnai paaukštinami iki pačių aukščiausių pareigų.
Darytina išvada, kad Lietuvoje teisingumą “vykdo” arba korumpuotas teismų sistemos ir politikų sindikatas, arba asmenys su susidvejintu- autoritariniu ir demokratiniu- mentalitetu. Politinėje sistemoje dėl maksimalaus kontrasto “viršuje” ir “apačioje” suformuotas pagrindas beprotiškai fantastiškai politikai be jokių politinių vertybių, tradicijų ir kultūros.“
Straipsnio autorius yra Aleksandr Butrimovič

Pastaba: Iš Jūsų paveiksliuko puslapio pradžioje galima galvoti, kad meras p. Zuokas su didele viltimi žvelgia į dangų ir laukia, kol Viešpats nusileis atlikti darbus Vilniaus mieste.