Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) atominių elektrinių saugos gidas (SAFETY GUIDE No. NS-G-3.2) privalomas visoms šalims, kurios eksploatuoja ar planuoja statyti atomines elektrines. Saugumo gidas yra vientisas dokumentas ir aiškiai reglamentuoja visas procedūras bei reikalavimus, kurių būtina laikytis norint pradėti atominės elekrinės statybas. Viena iš saugumo gido dalių yra skirta AE vietos parinkimui, o statybos aikštelės saugumas vertinamas pagal keletą kriterijų:

“Jei aikštelė yra netoli kitos valstybės sienos, tarp valstybių turi būti tinkamas bendradarbiavimas keičiantis informacija”.
Klausimas vyriausybei: ar toks yra?
“Prieš patvirtinant aikštelę, turi būti pademonstruota, kad avarinė parengtis ir efektyvi evakuacija iš pavojingos zonos yra galima.”
Klausimas vyriausybei:  ką ji  galvoja apie tai?
“Didelių miestų buvimas avarinės parengties zonoje mažina galimybes tinkamai pasirengti avarijoms.” Klausimas vyriausybei: ar pasinaudota šia galimybe?
“Jei veiksmingo avarinės parengties  plano parengti negalima, tokia aikštelė turi būti laikoma NETINKAMA.” Klausimas vyriausybei: ką ši mano apie avarinės parengties planą  ir galimybes vilniečiams evakuotis?

Europoje yra tik dvi AE, kurių atstumas iki kitos šalies sostinės mažesnis nei 50 kilometrų. Tai Cattenom AE Prancūzijoje, nuo kurios iki Liuksemburgo (gyventojų skaičius 87 tūkstančiai) tik 22 km, kita Krsko AE Slovėnijoje, nuo kurios iki Zagrebo (gyventojų skaičius -736 000) – 38 km.  Krsko atominė elektrinė pastatyta dar sovietmečiu tuometinėje vieningoje Jugoslavijoje.
Reikia pastebėti, kad pasaulyje dažniausiai AE statomos toliau nuo didelių miestų.  Tik Europoje, kur AE tankis didelis ir valstybių dydis  skirtingas, šiuo metu veikia 22 AE, kurios  pastatytos mažesniu nei 200 kilometrų atstumu nuo kitos valstybės sostinės. Tačiau,  nemažai tokių AE artimiausiu metu planuojama uždaryti.
Klausimas: ar viską mūsų Vyriausybė padarė, kad Baltarusijos planuojama AE statybos aikštelė būtų įvertinta pagal minėtą saugos gidą. Ar mes turime efektyvų evakuacijos planą ir  ar galime išvis tokį turėti?  Gal reikėtų atsisakyti arogancijos santykiuose su kaimynais ir  pagaliau laikas suprasti, kad ekonomika tai ne karas. Tai situacija, kai turi laimėti abi pusės.
Vyriausybė ir Prezidentūra ilgai  ignoravo informaciją apie Rusijos ir Baltarusijos ketinimus statyti AE Kaliningrade ir Baltarusijoje šalia Vilniaus. Vis vadinome tai propaganda ar spaudimu. Atmetėme Rusijos premjero Vladimiro Putino siūlymą Lietuvai dalyvauti AE statybos projekte Baltarusijoje. Nepakvietėme nei Rusijos, nei Baltarusijos bendradarbiauti statant naują AE Visagine.

  
Dar ne vėlu pakeisti populistinę propagandinę retoriką, skirtą tai vieniems, tai kitiems rinkimams ir galima imtis konkrečių veiksmų, kurie Visagino  AE projektą padarytų realų ir sutelktų kaimynus.

p.s. suprantama, visi šie klausimai bus oficialiai pateikti Ministrui Pirmininkui ir Energetikos ministrui.

Lygiai prieš metus savo blog’e rašiau apie Baltarusijos planus statyti atominę elektinę Lietuvos sostinės pašonėje, ir kokią tai įtaką turėtų gyventojams bei ekonomikai. Kaip visada dauguma Lietuvos atsakingų politikų ir vadovų save ramino, o visuomenę guodė teiginiais, kad čia tik Lukašenkos propaganda ir nerealūs planai.

Dabar po katastrofiškų įvykių Japonijoje, visas pasaulis sujudo  ir naujai pažvelgė į atominės energetikos ateitį bei saugumo reikalavimus. Neatsilieka ir Lietuvos vyriausybės nariai, kurie, kaip įprasta tokiais atvejais, linkę rodyti susirūpinimą bei norą susirinkti ir aptarti esamą ,,padėtį”.

Tačiau ne aptarimų ar rūpesčio reikia. Reikalinga strategija ir kryptingas visų valdžios lygių institucijų  veikimas, kurio tikslas vienas – naujos atominės elektrinės šalia Vilniaus būti  NEGALI.
Suprantamas Baltarusijos noras didinti savo elektros gamybos pajėgumus, todėl būtina kviesti Baltarusiją dalyvauti naujos atominės elektrinės statyboje Visagine. Tokį sprendimą diktuoja elementari logika (ekonominė bei politinė) ir geros kaimynystės principas. Bendradarbiavimas su Baltarusija padidintų atominės elektrinės projekto realumą ir Lietuvoje, kitaip eilinį kartą, išleidę ne vieną milijardą litų, būsime žinomi kaip atominės energetikos kapinynas, už kurį mokės ne viena Lietuvos piliečių karta.

Gal mažiau kalbų, o daugiau realių darbų.

Dar praėjusiais metais Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Žilvinas Šilgalis, siekdamas užtikrinti ULEB Eurolygos krepšinio turnyrų transliacijų prieinamumą nemokamų televizijos kanalų žiūrovams, kreipėsi į Vyriausybę ragindamas skubiai parengti visuomenei reikšmingų įvykių sąrašą į jį įtraukiant ULEB Eurolygos krepšinio turnyrą ir kuo skubiau šį sąrašą suderinti su Europos Komisija. Tam, kad Vyriausybei būtų lengviau apsispręsti, Seimas priėmė naujos redakcijos Visuomenės informavimo įstatymą, pagal kurį Lietuvos televizijos programų transliuotojai, įsigiję išimtines teises rodyti įvairias sporto varžybas, privalės tai daryti tiesiogiai nemokamais televizijos kanalais, jei tos varžybos bus įtrauktos į Lietuvai ypatingai svarbių įvykių sąrašą.
Vyriausybė dar 2009 m. turėjo parengti naują visuomenei reikšmingų įvykių sąrašą, bet iki šiol delsia ir nenori įtraukti Eurolygos į tokį sąrašą. Esą, tai komercinis turnyras, todėl tegu krepšinio šalies sirgaliai perka „Viasat“ paketus ir taip stebi Lietuvos komandų kovas Europoje. Keistas motyvas, nes kaip rodo Seimo parlamentinių tyrimų departamento atliktas tyrimas, kitų Europos šalių vyriausybės labiau gina savo sporto sirgalius bei jų pinigines.
 Daugelyje Europos valstybių skirtingos ir populiarios sporto šakos yra įtrauktos į nemokamai privalomų transliuoti laidų sąrašą. Pavyzdžiui: Austrija -  Europos vyrų futbolo čempionato rungtynės, jei dalyvauja Austrijos nacionalinė komanda, Europos vyrų futbolo čempionato pirmosios, pusfinalių ir finalo rungtynės, Austrijos futbolo taurės finalas; Belgija – visos rungtynės, kuriose dalyvauja Belgijos vyrų rinktinė, Čempionų lyga, rungtynės, kuriose dalyvauja Belgijos klubai, tiesiogiai ir nuolatos; Tour de France dviračių lenktyvės; Suomija – Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) rengiamos Europos futbolo čempionatų pirmosios, ketvirtfinalio, pusfinalio ir finalo rungtynės ir Suomijos komandos rungtynės, Tarptautinės ledo rutulio federacijos (IIHF) organizuojami Pasaulio vyrų ledo rutulio čempionatai, Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) organizuojami Šiaurės šalių pasaulio slidinėjimo čempionatai ir t.t.

Plačiau…

Rinkimų karštinė jau pasibaigė. Rezultatai aiškūs ir viso to nebūtų be Jūsų, vilniečiai, pasitikėjimo. Paskutinėmis rinkimų agitacijos dienomis teko girdėti daug šiltų, gerų, skatinančių eiti į priekį žodžių.

Prieš pat rinkimus gavau vieną SMS žinutę:
„Mano šeima balsuos už Jus, dėl visos Vilniaus vizijos ir mano vaikų ateities“.

Kokie svarbūs ir reikšmingi žodžiai,  kurie nusako didelį pasitikėjimą ir atsakomybės pajautimą. Noriu padėkoti visiems vilniečiams, kurie pasitikėjo manimi visą šį laiką. Ačiū ir tiems, kurie buvo suabejoję, nes turėjo tam pagrindo, tačiau suteikė galimybę atkurti pasitikėjimą.

Taip pat dėkoju  komandai ir rinkimų  štabui, „TAIP“ judėjimo simpatikams ir nariams, nes dirbome daug, kruopščiai, negailėdami jėgų bet su džiaugsmu ir užsidegimu. Kiekvieno net mažiausias indėlis buvo pastebėtas.

Todėl šiandien drąsiai galiu pasakyti:  AČIŪ!

Prieš kelias dienas Vilniaus arkivyskupijos organizacija „Caritas“ paragino Vyriausybę, Seimą ir savivaldybes keisti socialinio būsto aprūpinimo sistemą ir vietoj būsto skyrimo mokėti nuompinigius. Jų vertinimu, tai padėtų aprūpinti namais jų neturinčius ir sutaupytų valstybės lėšų.
Pritariu, tai – neabejotinai geras ir teisingas pasiūlymas. Nuoma padėtų išspręsti keletą problemų: greitai aprūpinti būstu daugumą žmonių, kurie metų metais laukia eilėje. Šiuo metu Vilniuje apie 5000  vilniečių laukia socialinio būsto. Būsto nuoma padėtų socialiai sudėtingoms šeimoms  gyventi skirtingose miesto vietose. Dabartinė socialinio būsto statybos programa Vilniaus mieste praktiškai koncentruota vienoje vietoje – Pilaitėje, o specialistai puikiai žino, kad tai apsunkina tokių šeimų integraciją bei didina socialinę atskirtį.
Ką reikėtų padaryti? Be abejonės, pirmiausia atsisakyti termino „socialinis būstas“.  Modernūs miestai nebeturi tokios sąvokos, nes ji laikoma žeminančia. Tiesiog tai vadinkime „miesto būsto fondu“, kuris nuomojamas skirtingoms šeimoms pagal įstatymų nustatytas paramos programas. Žmonės, laukiantys miesto būsto, siekia turėti ilgalaikę garantuotą nuomos sutartį ir mažesnę nuomos kainą. Vilniuje „socialinio būsto nuomos kaina“ yra nuo 2.0 iki 3.50 lt. už 1. kv.m. Taigi, 40 kv.m. būsto nuoma  mėnesiui kainuoja apie  100 – 130 Lt,  plius komunaliniai mokesčiai.
Antra – turime pradėti naują municipalino būsto  programą, kuri skatintų būsto nuomą, o ne pirkimą. Tokios programos esmė – ilgalaikė būsto nuoma ir keitimo pagal poreikį galimybė. Jauna šeima nuomojasi vieno kambario būstą, susilaukus vaikų – dviejų ar trijų ir t.t. Turime ne vieną gerą pavyzdį Europos miestuose.

Plačiau…