Didelės miesto centro  erdvės – pati geriausia vieta komerciniams renginiams, nes garantuoja reklaminę sėkmę, ypač kai miesto gyventojai jos negali išvengti.  Keli pastarosiomis dienomis įvykę komerciniai renginiai iš tiesų stebina  nepagarba miestui ir gyventojams. Jų gana didelis noras save iškelti aukščiau visų kvepia susireikšminimu ir gero tono taisyklių nepaisymu. Situacija skamba panašiai kaip toje reklamoje: „Miesto įvaizdis yra niekas – reklamos troškulys yra viskas“.

Galima pateisinti, kad TV3 sezono atidarymas vyko Vilniaus Rotušės aikštėje. Tai miestiečių aikštė, kurioje istoriškai vyko daug įvairiausių renginių, ne išimtis ir šis. Tačiau ,  TV3  sezono atidarymo organizatorių komanda Vilniaus miesto herbą ant miesto Rotušės  fasado pavertė TV3 ženklu. Ar tai etiškas ir protingas poelgis? Ar visuomenė ir Vilnius neverti bent jau TV3 vadovų  viešo atsiprašymo, kad tiesiog renginio organizatoriai persistengė.

Tokį renginio organizatorių persistengimą vertinčiau kaip šaukštą deguto medaus stiklainyje, kuris gadina visą „skonį“ ir sukelia neigiamas žmonių reakcijas. Maža to, tai ypatingai menkina bendrą kompanijos įvaizdį, kuris nepaiso jokių moralės ir etikos nuostatų. Tai tiesiog nepagarba savo miestui.

Plačiau…

Kol Seimas, Vyriausybė ir Lietuvos Bankas tik kalba apie greitųjų kreditų verslo įstatymus ir taisykles, galioja principas , kad viskas galima, kas nedraudžiama.  O gyvenime kaip toje greitųjų kreditų vienos iš įmonių reklamoje: ,,pasiskolinai skaitytuvą – atiduosi kompiuterį“. Žmonės, patikėję lengva ir greita paskola,  dažnai verčiami bėdų ir aplinkybių, vėliau turi mokėti dideles palūkanas, kurios tik dar labiau įklampina į  dideles skolas. Teko skaityti žmonių laiškus, kuriuos Seime gauna mano žmona Agnė. Patekusiųjų  į greitųjų kreditų palūkanų karuselę istorijos kraupios, ir gaila, kad Agnės siūlymai kol kas Seime juda vėžlio greičiu.
Visiška šio įžūlaus „bizniavimo“ (verslu to negalima vadinti) viršūnė, kai viena greitųjų kreditų įmonių savo paslaugas  sumanė teikti  baruose, restoranuose bei kavinėse.  Taigi, jeigu  išgėrei butelį ir trūksta antram – prašau,  jums  paskola prie baro. Su palūkanomis už vieną butelį sumokėsi dėžės kainą. Dažniausiai tai bus jau ne to besiskolinančio pinigai, o visos šeimos ar artimųjų pragyvenimo lėšos.

Plačiau…

Pastarosiomis dienomis spaudoje vėl pasipylė ministrų komentarai apie planuojamą  „Mažeikių naftos“ pardavimą.  Keistai atrodo Vyriausybės vadovo pareiškimai bei pergyvenimai, tikintis, kad  „PKN Orlen Lietuva“ nebus parduota, tačiau tuo pačiu premjeras nenori išgirsti Lenkijos ekonominių argumentų, kai kalbama apie krovos tarifus su Lietuvos valstybine įmone ,,Klaipėdos nafta“.
Lietuvos Vyriausybė tikrai gali ir turi aktyviai dalyvauti pardavimo procese. Kas bus pirkėjas, labai svarbu, ir Lietuvos vyriausybė netūrėtų tik dūsauti, o siekti, pavyzdžiui, kad „PKN Orlen“ „Mažeikių naftos“ akcijas parduotų Kazachstano valstybinei naftos bendrovei „KazMunaiGaz“, kuri kartą jau bandė įsigyti „Mažeikių naftą“, bet nepavyko. Šį kartą gal tai yra istorinė galimybė ištaisyti politikų klaidas.
 Nors ir brangiai, bet pardavus „Mažeikių naftos“ akcijas Lenkijos įmonei, „Mažeikių nafta“ su visomis pasekmėmis tapo Plotzko įmonės filialu. Jei akcijų savininkas būtų „KazMunaiGaz“, tai „Mažeikių nafta“ taptų jų pagrindine ir vienintele įmone Europos Sąjungoje. Tai skatintų Kazachstano investicijas į Lietuvą, geriau būtų panaudotos mūsų specialistų žinios, pagaliau tai stiprintų mūsų šalies užsienio politikos įtaką Rytuose. Tai jau strategija ir ilgalaikiai tikslai, o ne tik papildomi milijonai, kuriuos per kelerius metus „PKN Orlenui“ sugrąžins mūsų vairuotojai mokėdami už brangiausius  degalus Baltijos valstybėse.

Plačiau…

Pagal įstatymą Rugsėjo pirmoji laikoma mokslo ir žinių diena. Tai yra atmintina diena ne tik moksleiviams, bet ir jų tėvams. De facto, nemaža dalis tėvų, turinčių vaikus, einančius į pradines klases, šią dieną stengiasi bent pusdieniui atsiprašyti iš darbo, kad galėtų savo atžalą nuvesti į mokyklą. Nemaloni padėtis, kai reikia prašyti ir laukti darbdavio sprendimų. Dauguma darbdavių tam sudaro sąlygas, bet turi priklausyti nuo geros valios ar supratingumo.

Mano žmona Agnė, įregistravo pataisą Seime, pagal kurią tėvai, turintys vaikų iki 12 metų, rugsėjo 1 d. nedirbtų. Palaikau tokią jos iniciatyvą ir kviečiu diskusijai, nes manau, kad rugsėjo pirma diena labai svarbi tėvams ir vaikams, jos reikšmė išskirtinė.

Manau, šeimos rate pažymėti tokią šventę yra labai svarbu. Pavyzdžiui, mūsų šeimoje jau eilę metų yra tradicija kiekvieną rugsėjo pirmąją užlipti ant Gedimino kalno, pasižvalgyti į Vilnių ir aptarti kaip pasikeitė miestas, o po to kartu su seneliais papietauti.

Plačiau…

Visai neseniai  perskaičiau knygą „World of giving“ („Duodantis (aukojantis) pasaulis“). Jos autoriai: Jeffrey Inaba ir Katharine Meagher, atliko didelę studiją apie aukojimą, paramą ir labdarą, kodėl žmonės aukoja, ko jie tikisi arba ne. Pateikti skaičiai apie didžiausius aukotojus ir jos paramos gavėjus. Tikrai įdomi ir informatyvi studija. Kartu knygoje pateikta daugybė pavyzdžių, kaip valstybės valdžia, tarptautinės korporacijos ir nevyriausybinės organizacijos skiria tam tikrą pagalbą, labdarą fondams ar paprastiems žmonėms. Kai kurie iš  pavyzdžių gana kurioziški.

2008 – ųjų metų spalį Britų roko muzikos grupė „Radiohead“ išleido albumą pavadinimu „In Rainbows“ („Vaivorykštėse“), kurį žmonėms leido nemokamai įsirašyti iš savo internetinio portalo. Toks žingsnis nustebino tiek įrašų kompanijas, tiek ir muzikos industrijos atstovus. Tačiau pasiūlymo nuoširdumas bei altruizmas liko nesuprastas didžiosios dalies grupės gerbėjų. Todėl dvigubai daugiau kopijų buvo įrašytos iš piratinių šaltinių nei iš grupės oficialaus puslapio.

Plačiau…