Grąžinkime Seimo narį į darbo rinką
2012 - 02 - 6, PirmadienisVyriausioji rinkimų komisija paskelbė, jog yra svarstomi rinkiminių apygardų ribų ar rinkėjų skaičiaus pakeitimai. Vienas šių pasiūlymų – vieną vienmandatę rinkimų apygardą iš Kauno perkelti į Vilnių, atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus pokyčius. Pasirodo, Kaune per Nepriklausomybės laikotarpį pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis gyventojų skaičius sumažėjo daugiau nei 100 tūkst. Nors Vyriausybė sprendžiant miestų pajamų klausimus gyventojų skaičiaus pasikeitimų nenori matyti, šis faktas pagaliau parodė demografinių pokyčių Lietuvos miestuose bent jau politinį pripažinimą. Tačiau toks siūlymas mažai ko vertas, nes norit atkurti Seimo autoritetą ir jo, kaip įstatymo leidėjo, pajėgumą yra reikalinga esminė reforma, kurią ir noriu pristatyti diskusijai. Manau sutiksite, kad Lietuvos parlamentas seniai neatitinka modernios ir šiuolaikiškos visuomenės poreikių. Kyla abejonių ar Lietuva dar vis parlamentinė respublika, greičiau ji partinė – biurokratinė.
Siūlau penkis žingsnius. Pirmas – sumažinti Seimo narių skaičių nuo 141 iki 101 nario, antras – apriboti parlamentarų kadencijų skaičių, kad Seimo narys iš eilės galėtų būti renkamas tik dvi kadencijas, trečias – prailginti Seimo nario kadencijos trukmę iki 5 metų, ketvirtas – stiprinti Seimo įstatymų leidybos kompetencijas, penktas – perkelti Seimo rinkimų datą iš rudens į pavasarį.
2008 m. į Seimą buvo perrinkti 76 ankstesnės kadencijos nariai, o tai sudaro 54 proc. visų Seimo narių. Dar dalis išrinkti po pertraukos, t.y. iš ankstesnių kadencijų. Perrenkamų parlamentarų skaičius nuo 1992 m. tik didėjo. Tik 2000-ųjų metų rinkimai galėtų būti laikomi išimtimi. Tai greičiausiai lėmė nusivylimas konservatorių valdymu ir ekonominė krizė Rusijoje, kuri stipriai sukrėtė ir Lietuvos ekonomiką. Nesibaigiantis sunkmetis gali padėti rinkėjams atskirti pelus nuo grūdų ir tai gali būti puiki proga Seimo atgimimui.
Pirmiausiai būtina sumažinti Seimo narių skaičių nuo 141 iki 101. Per 20 metų laikotarpį Lietuva neteko beveik 700 000 savo gyventojų, tuo tarpu politinė valdžia nesumažėjo, o tik augo, valstybės tarnyba taip pat. Remiantis Statistikos departamento duomenimis Lietuvoje vienas parlamentaras atstovauja 22 tūkstančių gyventojų. Tuo tarpu Danijoje, kurios gyventojų skaičius 5,5 mln. – vienas parlamentaras atstovauja 31 tūkst. gyventojų, Slovakijoje, kurios gyventojų skaičius toks pat, vienas parlamentaras atstovauja 36 tūkst. gyventojų, Kroatijoje, kurioje gyvena 4,5 mln. žmonių, parlamentarui tenka 29 tūkst. gyventojų.
Pagal faktines išlaidas vieno Seimo nario išlaikymas valstybei ir mokesčių mokėtojams kainavo apie vieną milijoną litų per metus. Preliminariais skaičiavimais LR Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimas leistų sutaupyti daugiau nei 80 mln. litų per ketverių metų Seimo kadenciją. Nors ne ekonominiai argumentai dabar yra esmė, svarbiau didesnė konkurencija ir Seimo nario kompetencija bei autoritetas.
Antras siūlomas pokytis – parlamentarų kadencijų skaičiaus apribojimas. Seimo narys iš eilės galėtų būti renkamas tik dvi kadencijas, o po to sugrįžtų į darbo rinką, turėtų galimybę pagyventi pagal taisykles, kurias pats kūrė, nenutoltų nuo žmonių ir realaus gyvenimo. Kaip minėta anksčiau, daugiau negu pusė Seimo narių Lietuvoje yra perrenkami. Dalis parlamentarų, Seime dirba daugiau negu dvi ar tris kadencijas. Faktiškai Seimo dauguma, nors ir skirtingų partijų, nesikeitė beveik visą nepriklausomybės laikotarpį, o Seimo autoritetas tik prastėja. Reali situacija rodo, jog šie Seimo nariai yra paprasčiausiai atitolę nuo realybės. Be to, dvi kadencijos padėtų išlaikyti konkurenciją ir kompetenciją, nes buvusiam Seimo nariui reikėtų įrodyti savo gebėjimus realioje darbo rinkoje. Dabar gi buvęs Seimo narys dažniausiai tikisi ,,peržiemoti’’ dirbdamas patarėju ar padėjėju partijos draugų rate.
Trečias siūlymas – įvedus dviejų kadencijų ribojimą, prailginti Seimo nario kadencijos trukmę iki 5 metų. Per šį laikotarpį parlamentarai sulauktų savo inicijuotų ir priimtų sprendimų rezultatų bei prisiimtų atsakomybę už tai. Ilgesnės kadencijos taip pat sumažintų populizmą ir padidintų stabilumą valstybėje, įgalintų įgyvendinti reikalingas reformas ir pertvarkas. Be to, sudėtingi ekonominiai projektai, ES procedūros reikalauja ilgo pasirengimo ir derinimo, retesni rinkimai taupytų ir mokesčių mokėtojų pinigus rinkimams organizuoti. Kas penkerius metus parlamentą renka 15 Europos šalių, tarp jų, Prancūzija, Didžioji Britanija, Austrija, Airija ir kitos.
Taip pat yra labai svarbu stiprinti Seimo įstatymų leidybos kompetencijas bei galimybes. Šiandien Seimo nariai realiai tik formaliai vertina Vyriausybės atneštus įstatymų projektus, dažniausiai atliekamas tik teisinis vertinimas. Tačiau nėra atliekamas ekonominis (sąnaudų ir naudos), socialinis vertinimas, poveikio analizė apskritai neegzistuoja. Dabartinis Seimas nepajėgus vesti lygiaverčio dialogo nei su Vyriausybės įstatymų projektų rengimo mašina, nei su interesų grupėmis. Norint pataisyti šią situaciją reikia stiprinti tiek Seimo frakcijų kompetencijas, tiek Seimo, kaip institucijos, analitinį ir intelektinį potencialą.
Frakcijų įstatymų leidybos kokybę sustiprintų frakcijos patarėjų ir referentų skaičiaus padidinimas, atsižvelgiant į frakcijos dydį ir identifikuojant konkrečias kompetencijas, reikalingas įstatymų leidyboje. Tam reikėtų sumažinti Seimo nario padėjėjų ir patarėjų etatų skaičių nuo 3 iki vieno. Seimo įstatymų leidybos kompetencijas galima sustiprinti reorganizuojant valstybėje esančių institutų veiklą, dalį jų priskiriant Seimui. Seimui būtų galima priskirti mokslinius institutus, kurie atliktų valstybės vizijos ir strategijos monitoringą, analizuotų ekonomikos, socialinių ir kultūrinių procesų raidą, rengtų Vyriausybės pateiktų įstatymų projektų vertinimą, palaikytų dialogą su Lietuvos ir užsienio universitetais bei mokslo centrais. Būtina išspręsti ir dviprasmybę, kai Seimo narys gali būti ir Ministru.
Galiausiai Seimo rinkimų datą reikėtų perkelti iš rudens į pavasarį. Tokiu būdu būtų išvengta situacijų, kai senoji valdžia formuoja biudžetą, su kuriuo turės dirbti naujoji valdžia, sumažės naktinių mokesčių reformų. Kviečiu diskusijai, nes puikiai žinome lietuvišką patarlę ,,Žuvis genda nuo galvos’’, o pagal Lietuvos konstituciją mūsų šalies galva – Seimas. Nors gal ir sunku tuo tikėti.
