Angeliukai vėl grįžta į VIlnių.

Kaip ir kasmet prieš šv. Kalėdas  tęsiame akciją „Iki pasimatymo prie kavos puodelio“, kuri skirta mūsų vyresniesiems vilniečiams. Tegul mūsų senjorams tai būna tarsi mažas paskatinimas bendrauti bei tikslas išeiti iš namų ir pasivaikščioti po savo miestą.

Idėja surengti tokią akciją man kilo prieš devynerius metus vaikštinėjant  Paryžiaus gatvėmis. Mane labai nustebino senjorų pilnos kavinės. Jie gurkšnojo kavą ir šiltai tarpusavyje bendravo. Pagalvojau, o kodėl taip nėra Vilniuje? Kodėl manome, jog daugumos pensininkų gyvenimas turi būti apribotas tik televizoriaus žiūrėjimu arba kolektyvinių sodų vasara.
Nuo pat pradžių siekiau,  kad ši akcija bent kiek padėtų visuomenėje įtvirtinti nuomonę, jog senatvė gali būti tiek pat graži, kaip ir jaunystė, kurią senjorai galės prisiminti prie kavos puodelio. Norėtųsi, kad mūsų krašte, kaip ir Italijoje, Ispanijoje ar Airijoje, būtų pradėta ilgėtis bendravimo su vyresniais žmonėmis. Dažnai ir pats užeinu tuo metu į kavines ir mielai pabendrauju su senjorais.

 Iki šiol prisimenu pirmą akcijos dieną, kai „kavos“ valandą nedrąsiai į „Ida Basar“ restoraną užėjo rusakalbė moteris, pasipuošusi medaliais. Ji prasitarė, kad Vilniuje gyvena jau penkiasdešimt metų, tačiau niekada neišdrįso užeiti į  restoraną, nes buvo įsitikinusi, kad ši vieta skirta ne tokiems kaip ji. Jos vyras net tą kartą nesiryžo užeiti, liko laukti lauke. Tik pakvietimas „susitikti prie kavos puodelio“ padrąsino šią moterį  praverti kaimynystėje esančio restorano duris.

Plačiau…

Lankydamasis JAV susitikau su Nobelio taikos premijos laureatu prof. John Byrne. Profesorius vadovauja Energetikos ir aplinkos politikos centrui Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Delavero Universitete dėsto paskaitas apie energetiką ir klimato kaitą.
2007 metais, prof. J.Byrne buvo įteikta Nobelio taikos premiją kartu su kolegomis už jų darbą Tarpvyriausybinėje klimato kaitos komisijoje.  Premija buvo įteikta šiai Jungtinių Tautų globojamai komisijai kartu su buvusiu JAV viceprezidentu Al Gore. 
Prof. Byrne yra vienas iš Tarptautinės saulės energijos miestų programos steigėjų, kuri visame pasaulyje skatina darnią miestų ateitį ir atsinaujinančių energijos šaltinių, ypač saulės energijos naudojimą. Būtent ši profesoriaus veikla mane labiausiai ir domino.

Planavome bendrauti valandą, bet pokalbis užsitęsė daugiau nei keturias valandas. Man padarė didelį įspūdį šį asmenybė, paprastas, daug žinantis apie energetikos politiką pasaulyje ir savo darbais formuojantis energetikos ateities gaires pasaulyje. Papasakojau apie energetikos problemas Lietuvoje ir jos regione, nustebau, nes jis nemažai apie tai žinojo ir pats. Pristačiau jam idėjas ir planus  daugiau panaudoti saulės energiją Vilniuje, dengiant saulės elementais plokščius gyvenamųjų ir viešųjų pastatų stogus. Tam palankios  ir aplinkybė: pirma – Vilniuje statomos dvi saulės elementų gamybos įmonės, todėl nieko nereikia importuoti. Antra – senus pastatus būtina renovuoti ir nors renovacijos programa stringa, bet jai yra skiriamos ES ir valstybės paramos lėšos. Trečia – pati elektros energijos gamyba panaudojant saulės energiją yra skatinama ir šiuo metu remiama. Svarbus  argumentas, kad saulės energija realiai padidintų nepriklausomybę nuo centralizuotų šilumos bei elektros energijos tiekėjų. Dabar atliekame studiją, kokio galingumo saulės elektrinė galėtų tapti Vilnius jei uždengtume visus sovietmečiu statytų gyvenamųjų bei visuomeninių pastatų stogus ar fasadus. Skaičiuojame kokią naudą tai duotų gyventojams. Įsivaizduokite –Vilnius saulės energijos miestas.
Profesorius teigiamai įvertino tokius planus, bet kartu pažymėjo, kad tai tik vienas iš energijos gamybos būdų, kuris gali būti naudojamas šalia kitų energijos šaltinių. Jo nuomone, ateitis neabejotinai priklauso atsinaujinantiems energijos šaltiniams.  Prof. J.Byrne pažymėjo, kad daugelyje šalių būtent miestai yra naujų technologijų įgyvendinimo lyderiai, nes pasiekti reikalingų susitarimų bei priimti nacionalinio lygio sprendimus užtrunka labai ilgai. Jo nuomone, būtina skirti didelį dėmesį energijos vartojimo mažinimui, nors daugelyje valstybių politikai veikia atvirkščiai ir skatina investicijas į energijos gamybos kiekių didinimą. Jei būtų didesnės investicijos į energijos naudojimo efektyvumą, tai nereikėtų daugelio brangių projektų, taip pat ir atominių elektrinių statybos. Jo požiūris į atominę energetiką skeptiškas, nes joms reikia didelių pradinių investicijų, kurios laikui bėgant tik didėja. Be to branduolinių atliekų saugojimas ir apdorojimas iki šiol nėra tiksliai ekonomiškai apskaičiuotas. Jis nemano, kad JAV bus atominės energetikos renesansas, nes tik JAV pietuose galimos naujos AE statybos, kur yra susiformavusios palankios politinės ir ekonominės sąlygos.

Plačiau…

Po paskutinių Seimo sprendimų dėl akcizų alkoholiui mažinimo ir prekybos alkoholiu darbo laiko pratęsimo iki vidurnakčio, prasminga būtų pateikti kelias citatas iš E. Faguet knygos „Nekompetencijos kultas“ (1911). Gal ir Seimo nariai perskaitys.

Montesquieu yra tvirtinęs – ir šiuo atveju visiškai pagrįstai, – kad „Papročiai turi gerinti gyvenimo sąlygas, o įstatymai, savo ruožtu, gerinti papročius”.
„Toks įstatymas tampa protinguoju „aš”, kuris suvaldo aistringąjį „aš“. Būtent tai turėjo omenyje Montesquieu, sakydamas, kad papročiai privalo pagerinti žmogaus būties sąlygas, o įstatymai – pagerinti papročius.
„Demagogai tarsi atiduoda visą valdžią liaudžiai, bet iš tikrųjų patys ją pasisavina. Liaudis skelbiama visa ko šeimininke, bet kai kas tampa liaudies šeimininku… Galime pagrįstai tvirtinti, kad tokiu atveju įsigali demokratija, bet ne Respublika, nes nėra Respublikos ten, kur valdžia nebepriklauso įstatymui. Respublikoje įstatymas reguliuoja visas gyvenimo sritis, o ten, kur universalūs įstatymai pakeičiami proginiais dekretais, nebegali būti kalbos apie Respubliką“.
Demokratams tikrai nelabai rūpi moralė, svarbiausia, kad šios sferos tvarkingai mokėtų mokesčius. Geriau jau moralinė negu finansinė krizė.

Rytoj bus metai, kai pasitraukiau iš Lietuvos Seimo. Priežastis buvo labai paprasta–valdančioji dauguma  tada net nesutiko pradėti svarstyti galimybės taikyti skirtingus  PVM tarifus, atsisakant sąvokos, taip kaip yra ES lengvatinio tarifo sąvokos. Buvo siūlymai pradėti diskusiją dėl skritingų 3 PVM tarifų  centralizuotam šildymui, visuomeniniam transportui, įskaitant keleivių pervežimą geležinkeliais ir vidaus vandenimis, viešojo maitinimo paslaugoms (išskyrus alkoholinius gėrimus), turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms. Deja, Seimas tada nematė būtinybės. O šiandien, riekia pasidžiaugti, priėmė sprendimą, kad  viešbučiams ir apgyvendinimo paslaugas teikiančioms įmonėms nuo sausio 1 dienos  bus taikomas sumažintas 9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM).

Dar prieš metus siūlydamas tokias pataisas sakiau, kad tokiomis priemonėmis siekiama stimuliuoti ekonomiką, užtikrinti darbo vietų kūrimą, produktyvumo augimą ir mažinti nedeklaruojamo darbo mastus, nes tai yra sritys, kurios sukuria daug darbo vietų. Tai ypač svarbu ekonominio nuosmukio laikotarpiu.

Ilgai reikėjo laukti, kol Seimas susiprotėjo ir pagaliau sumažino PVM bent apgyvendinimo paslaugas teikiančioms įstaigoms bei viešbučiams. Tačiau vis tiek norėčiau pasakyti Seimui ačiū už metinę dovaną.