Kai perskaičiau šį straipsnį „Newsweek“ žurnale, kilo daug minčių ir apmąstymų, todėl tikiu bus įdomus ir jums. Tai įdomus ir diskusijų vertas straipsnis bei mokslinis požiūris. Reikia, be jokios abejonės, girdėti ir tokią nuomonę tam, kad galėtume atskirti tikrą rūpestį savo aplinka nuo labai išradingų komercinių bei abejotinų valdžios iniciatyvų, kurios tik imituoja „pasaulio gelbėjimą“. Politikams pasaulį gelbėti labai patogu, nes tai neišmatuojamas ir nepasiduodantis kontrolei tikslas.  O skamba labai kilniai. Gal todėl nustokime gelbėti pasaulį, o susirinkime šiukšles, kurios šalia namų ar mūsų gatvėse.
Gero skaitymo.

George Will
Newsweek, Rugsėjo 12, 2010

Mokslinio žurnalo „The American Scholar“ viršelyje puikuojasi įžūlus teiginys: „Žemei nerūpi, ar tu vairuoji hibridinį automobilį“. Straipsnio, esančio šiame žurnale, antraštė skelbia „Ką žemė žino?“. Anot 1998-ųjų metų Nobelio Premijos laureato fizikos srityje Robert B. Laughlin, žemė žino štai ką: per ilgą laiką nustatyta, jog tai, ką žmonės daro žemei blogąja prasme ir tai, ką jie daro,neva, žemės labui, neturi jokios reikšmės, svarbus  yra pats laikas ir jo tėkmė. Laughlin teigia, jog mes privalome galvoti apie žemės būvį per geologinio laiko prizmę.

Pavyzdžiui: visi krituliai, iškrentantys žemėje per metus, sudaro apie 1 metrą – „vieno didelio auksinio retriverio veislės šuns aukštį“.  Skaičiuojant nuo industrinės revoliucijos laikų XIX a., iškritusių kritulių kiekis sudarytų maždaug 200 metrų – tokio aukščio yra Hoover’io Užtvanka (Hoover Dam) esanti JAV. Nuo Ledynmečio pabaigos, iškritusių kritulių kiekio lengvai pakaktų keturis kartus pripildyti visus vandenynus; nuo dinozaurų išnykimo – iškritusių kritulių pakaktų užpildyti vandenynus 20 000 kartų.  Tačiau geologinio laiko atžvilgiu vandens kiekis žemėje tikriausiai nėra žymiai pasikeitęs.

Laughlin teigia, jog  kaip padaryti žalą šiai patvariai žemei, „lengviau įsivaizduoti, nei įgyvendinti“. Žemę niokojo masiniai vulkaniniai sprogimai, meteoriniai smūgiai „ir visokių rūšių kitokie – didesni, nei žmonės galėtų suduoti, smūgiai, ir vis vien ji išliko.  Ji yra ištverminga. („survivor“).

Laughlin pripažįsta, kad yra „labai daug atsakingų žmonių“, kurie neabejingi atmosferoje besikaupiančiai didelei anglies dioksido koncentracijai susidarančiai nuo degančio iškastinio kuro („fossil fuels“).Tai, anot jo, turi „potencialą“ sukelti oro kitimus pakeliant pora laipsnių oro temperatūros vidurkį. Valdžios yra žengusios „ženklius, tačiau neefektyvius“ žingsnius bandydamos sulėtinti atmosferos šilimą.  „Laiko svarstyklėse, kurios aktualios jai pačiai, žemei nesvarbios nei šios valdžios pastangos, nei jų įstatymai“.

Plačiau…

Šį pirmadienį buvau susitikęs su Filadelfijos kino komisijos – Greater Philadelphia Film Office (GPFO) atstovais, su kuriais susipažinau dar 2005 metų pabaigoje. Labai įdomiai diskutavome apie Vilniaus galimybes tapti Rytų ir Vidurio Europos kino industrijos centru, kuriame filmuotų kino industrijos atstovai, o kartu atvažiuotų ir kino pasaulio grandai: režisieriai, aktoriai, kritikai.

GPFO projektų vadovė Sharon Pinkenson pasidalino patirtimi, kaip Filadelfijai pavyko tapti vienu iš  kino industrijos centru ir konkuruoti su tokiais grandais kaip Niujorkas ar Kalifornija.

Vilniuje iš tiesų daug kvalifikuotų kino specialistų, gabių režisierių, aktorių, turime ir tinkamą įrangą bei infrastruktūrą  kino filmams kurti, tai kodėl nepavertus Vilniaus kino centru, kad galėtume  konkuruoti su tokiais miestais kaip Budapeštas, Praha, o  dabar ir Ryga?

Plačiau…

Viešėdamas Niujorke turėjau garbės sudalyvauti Frank Zappa paminklo atidaryme Baltimorėje. Prireikė net ketverių metų, jog ši žymaus amerikiečių roko ir šiuolaikinės muzikos kūrėjo skulptūra, kurios autorius – įžymus skulptorius Konstantinas Bogdanas, iš Lietuvos atkeliautų į Ameriką. Tačiau dabar galime  džiaugtis, jog F.Zappa fanų: menininko Sauliaus Paukščio, Sauliaus Pilinkaus ir Artūro Baublio, dėka šis keistokas, bet puikus kūrybinis sumanymas pagaliau pasiekė tikslą – inauguracija įvyko.

Dar 2006 metais  būdamas sostinės meru išsiunčiau laišką Baltimorės miesto merui  prašydamas priimti Vilniaus miesto dovaną – F.Zappa paminklo kopiją, kuri turėtų stovėti jo gimtinėje. Organizaciniai darbai užtruko, o ir pats paminklas gal kokius metus buvo saugomas mano Užupio g.  30  kieme, kol pagaliau atvyko į vietą. Vienu metu Vilnius garsėjo tuo, jog net du paminklai F.Zappai stovėjo mūsų sostinėje.

Šiam projektui asmeniškai skyriau ir finansinę paramą. Todėl jaučiausi pagerbtas, kai pamačiau, jog  mano pavardė puikuojasi ant kolonos tarp garbių rėmėjų. Papasakosiu vaikams.

Plačiau…

Pagrindinis mano vizito Amerikoje tikslas, be abejo,  buvo knygos „Illegal living“ pristatymas Niujorke. Renginys įvyko legendiniame Wooster 80 pastate, kuriame dabar įsikūrusi Cristofer Fisher parduotuvė.

Šiam pristatymui ruošėmės tikrai ilgai ir gerų žmonių dėka jis įvyko. Dalyvavo apie 200 svečių. Niujorke kasdien įvyksta šimtai renginių, tačiau mums pavyko sukviesti  daugybės „fluxus“  ir kitų menininkų, spaudos atstovų, verslo žmonių dėmesį. Garbės svečias, buvęs vienas iš šių patalpų savininkų, – Jonas Mekas. Tą dieną jis buvo labai geros nuotaikos, pasakojo istorijas apie SoHo ir Jurgį Mačiūną, apie gyvenimą šiame pastate, pirmuosius lietuvių pasodintus medžius tuomet pramoniniame rajone.

Niujorkui priminėme, kad SoHo istorija labai susijusi su Lietuva ir mūsų tautiečiais J.Meku ir J.Mačiūnu.  Net personalas buvo apsirengęs su marškinėliais SoHo, kur viena „O“ raidė buvo papuošta mūsų trispalvės spalvomis.  Apie renginį gausiai rašė ir Amerikos spauda.
Specialiai šią knygą išleidome Vilniuje, kurią pristatėme dar gegužės pabaigoje, o tik po to Niujorke. Norėjome parodyti, kad Vilnius ir Lietuva taip pat yra pasaulio kultūros aktyvus dalyvis, o, kaip supratau, tai visada reikia priminti ir kartoti. Visiems buvo staigmena, jog yra nemažai bendro tarp SoHo ir Lietuvos.

Foto reportažas iš SoHo, Wooster 80.

Savaitė, praleista Niujorke, įdomi buvo ne tik renginių gausa, bet ir naujomis pažintimis, bei atsivėrusiomis galimybėmis.

Malonus ir labai vertingas buvo susitikimas su New York Public Interest Research Group (NYPIRG) organizacijos valdybos nariais. Pokalbio metu ne tik pasidalinome patirtimis, bet ir apsvarstėme bendradarbiavimo galimybes. Judėjimą „Taip“ ir kūriau mokydamasis iš šios organizacijos veiklos principų.

USPIRG veikla susidomėjau dar 2003 metais. Įdomi istorija, trisdešimties metų patirtis, entuziastinga bei reikšminga veikla leidžia organizacijai daryti nemažai įtakos miesto politikai. Didžiausi ir aktyviausi NYPIRG organizacijos nariai yra studentai, kurie nuolatos skelbia įvairias akcijas, užsiima paramos renginiais. Žinoma, bėgant laikui, keičiantis visuomenei organizacijos principai bei vertybės kinta, tačiau reikia pripažinti, jog net ir kreipdama daugiau dėmesio į atskirų visuomeninių grupių poreikius, paisydama jų interesus, ji sugeba daryti tam tikrą spaudimą politikams. Tačiau toks „spaudimas“ yra teigiamas, nes taip pasiekiamas bendras kompromisas, kuris tinka įvairioms visuomeninėms grupėms. Priešingai nei mūsų šalyje, čia teigiamas rezultatas yra svarbiausia, todėl įvairių diskusijų forma tikslas pasiekiamas, net ir nesupriešinant skirtingas nuomones turinčių pusių. O pas mus, deja, greičiau sakoma „ne“, nei ieškoma sprendimų. Iš jų reikia mokytis tapti verslo ir visuomenės lobistais.

Plačiau…