Labai įdomus ir sudėtingas klausimas. Kažkada viename dienraščio „The International Herald Tribune“ straipsnyje skaičiau apie įvykius Afrikos valstybėje Ugandoje. Jungtinių Tautų organizacijos generalinio sekretoriaus atstovui vietos pabėgėlių stovyklos lyderis  pareiškė, kad nenori, jog tarptautinis kriminalinis teismas teistų pilietinio karo iniciatorius.
  ‚,Mes norime taikos“ – pabrėžė pabėgėlių lyderis. Tuomet Jungtinių tautų organizacijos atstovas paklausė: „Bet jūs norite, kad būtų atkurtas ir teisingumas?“.
„Taip“, – atsakė jam pabėgėlių stovyklos lyderis, – „Bet kaip penkių asmenų teismas sugrąžins tuos,  kuriuos praradome. Negi teismas tikrai sugrąžins taiką, o gal tik dar labiau pakurstys karo laužą“.
 
 Bandau tokią dilemą perkelti ir į Lietuvą, kurioje, ačiū Dievui, nevyksta karai ir nėra plataus masto smurto konfliktų. Tačiau ir Lietuvoje vyksta daugybė ginčų ir kovų už teisingumą. Teisingumas dažnai yra skirtingai suprantamas atskirų asmenų. Ir tokia kova neatneša nei taikos, nei sutarimo visuomenėje.
  Visuomenė susipriešinusi, politikai konfliktuoja, dalis verslininkų konkuruoja ne idėjomis ar paslaugų kokybe, o įtaka politikams ir partijoms.

Plačiau…

Nors „Fluxus ministerijoje“ „Forumo teatras“ įsikūrė nuo pat projekto pradžios ir repetuoja vos ne kasdien, o pasirodymus rengia trečiadieniais ir ketvirtadieniais, aš pats, pakviestas steigėjos ir direktorės,  aktorės Rimantos Vaičekonytės, apsilankiau tik šį ketvirtadienį.
Įspūdžiai puikūs, kažkas nerealaus, nes pirmą kartą mačiau tokį aktyvų aktorių ir auditorijos bendravimą, problemų aptarimą ir bendrą bandymą pakeisti situaciją scenoje. Puikus „Forumo teatro“ motto – „repetuoti gyvenimą“ ir tai iš tiesų vyksta šių pasirodymų metu. Žiūrovai jauni, visi yra moksleiviai arba studentai. Bet  pamačius ir išgirdus jų diskusijas bei emocijas išsprūsta vienas žodis – puiku. Aprašyti neįmanoma, rekomenduoju ateiti tėvams kartu su savo vaikais ar po vieną. Svarbiausia būti „Forumo teatro“ renginiuose ir „repetuoti gyvenimą“, kad  pats gyvenimas būtų gražesnis ir be skausmingų pamokų.
Pridedu nuorodą, kur rasite daugiau informacijos ir kitų nuomonių apie šį teatrą, jo vadovus ir aktorius : http://www.forumoteatras.lt/

Užsienio spaudoje suintrigavo diskusija apie tai, kaip mes persistengiame siekdami „puikaus“ rezultato ar „puikiausios“ kokybės. Minėtą sąvoką  „puikiai“ naudojame retai ir todėl už tai dažnai permokame. „Good  Enough is the new Great“ – „Dabar Puiku yra Pakankamai gerai“ – tokia straipsnio antraštė. Prisiminiau kitą  sentenciją, kurią pastaraisiais metais tekdavo dažnai išgirsti, tai Jim Collins citata: „The biggest enemy of great is good“(Didžiausias „puiku“ priešas yra „gerai“).

Gal laikai keičiasi, ir man asmeniškai atrodo įdomi mintis apie tai, kad prasideda „Pakankamai gerai“ revoliucija ir „Puikiai“ keičiama į  ,,Pakankamai gerai“.

Straipsnių autoriai savo nuomonę grindžia, tuo, kad kuo toliau, tuo daugiau vartotojų pasitenkina mažesne vaizdo, garso ir kita paslaugų kokybe nei ji yra galima iš tikrųjų. Daug kas nepanaudoja daugumos funkcijų, kurias suteikia prietaisai ir įrenginiai. Penkių žvaigždučių viešbučiai patys prašo sumažinti žvaigždučių skaičių iki keturių, nes klientams tapo nepatogu apsistoti brangiuose viešbučiuose, o be to, kam reikia keisti patalynę kiekvieną dieną. Milijonai žmonių naudojasi pigių skrydžių kompanijų paslaugomis ir t.t.

Tai kas gi atsitiko? Trumpai – technologijos atsitiko.  Pasaulio tempai ir žmonių gyvenimai yra pagreitėjęs, tapę daugiau „sujungti“ (connected) ir daug daugiau užimti.  Rezultatas yra toks, jog tai, ko  vartotojas nori iš produktų ir paslaugų yra fundamentaliai pasikeitę. Mums dabar daugiau rūpi „lankstumas“, o ne rezoliucija, praktiškumas daugiau nei sudėtingi priedai ir papildomos funkcijos, „greitai ir paprastai“, daugiau nei ,,pamažu ir rafinuotai“. Turėti ką nors tuoj pat, čia pat yra svarbiau nei tobulumas.  „Šie kitimai yra taip giliai ir plačiai paplitę tarp vartotojų, kad jie yra  jau pakeitę sąvoką,  kas yra suprantama kaip „aukštos kokybės“ prekė ar paslauga“ – teigia autoriai.

Plačiau…

Fundamentalūs principai žmonijai :
(sudarytojai: „Pasaulinė etika“ Hans Kung, Helmut Schmidt, Yehudi Menuhin ir kiti)

4 straipsnis
„…. Nedaryk kitam to, ko nenori, kad kiti tau darytų“.

Tai „Auksinė taisyklė“, nors tai ir nėra pasaulinės etikos naujas išradimas,  o tik naujas atradimas, kuris egzistuoja visose pasaulio religijose:
Kinai:
- Konfucijus (apie 551- 489 m. pr. Kr.): „Ko nenori pats, nedaryk kitam“.
Žydai
- Rabinas Hillelis (60m. pr. Kr.-10 m.)“ ,,Nedaryk kitiems to, ko nenorėtum, kad jie darytų tau“.
- Jėzus iš Nazareto: „Ką nori, kad žmonės darytų tau, daryk tai jiems“.
Islamas
- „Nė vienas iš jūsų nėra tikintysis, jei jis nelinki savo broliui to, ko linki sau pačiam“
Džainizmas
- „Žmonės turi nekreipti dėmesio į daugžodžiavimą ir elgtis su visais pasaulio padarais taip, kaip jie norėtų, kad su jais būtų elgiamasi“.
Budizmas
- „Būsena, kuri yra nemaloni ir nepriimtina man, tokia pat bus ir jam, todėl kaip aš galiu kitam sukelti būseną, kuri yra nemaloni ir nepriimtina man“.
Induizmas
- „Negalima kitiems daryti to, kas būtų nemalonu pačiam. Tai moralės esmė“.

Pastaruoju metu Seime prasidėjo diskusijos ar Kūčių diena turėtų būti laisvadienis ar ne. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai puiki iniciatyva, nes atsiras dar viena papildoma diena visai šeimai pabūti kartu. Tačiau ar tikrai pasekmės bus tokios kokių visi tikimės? Aš abejoju, todėl kviečiu diskusijai.

Šiuo metu yra įsivyravusi graži ilgametė tradicija, jog Kūčių dieną visi darbą baigiame anksčiau ir skubame ruošti  vakarienės. Man atrodo, jog susirinkti  po darbų prie Kūčių stalo ir yra šios šventės vienas svarbiausių momentų. Tai vyko daugelį metų ir toks malonus šventinis skubėjimas, šurmulys, važiavimas pas artimuosius sukelia šiltų emocijų. Kas nutiks, jeigu Seimas vis dėlto nuspręs padaryti gruodžio 24 – ąją nedarbo diena?

Greičiausiai savo laiką žmonės ims planuoti kitaip ir nebeliks Kūčių vakaro šurmulio ir laukimo.  Taigi Kūčių vakaras visai nepastebimai gali persikelti į dieną prieš tai, o tikroji data tokiu atveju nebetektų prasmės. Daug kas pasinaudos ilgesniu savaitgaliu ir kažkur išvyks, o Kūčių vakarienė gali  tapti pietumis ir t.t. Visos tradicijos turi tvirtą šimtmečių praktikos patvirtintą „protokolą“ ir rėmus, kuriuos išardžius graži tradicija tiesiog numarinama.  
Taigi, ar nesužlugdysime šventės reikšmės ir vertybių. Juk tai šventa vakarienė, o ne laisva nuo darbo diena. Vakarienė, po kurios einame į mišias, laukiame stebuklo.

Plačiau…