Kol Seimas, Vyriausybė ir Lietuvos Bankas tik kalba apie greitųjų kreditų verslo įstatymus ir taisykles, galioja principas , kad viskas galima, kas nedraudžiama.  O gyvenime kaip toje greitųjų kreditų vienos iš įmonių reklamoje: ,,pasiskolinai skaitytuvą – atiduosi kompiuterį“. Žmonės, patikėję lengva ir greita paskola,  dažnai verčiami bėdų ir aplinkybių, vėliau turi mokėti dideles palūkanas, kurios tik dar labiau įklampina į  dideles skolas. Teko skaityti žmonių laiškus, kuriuos Seime gauna mano žmona Agnė. Patekusiųjų  į greitųjų kreditų palūkanų karuselę istorijos kraupios, ir gaila, kad Agnės siūlymai kol kas Seime juda vėžlio greičiu.
Visiška šio įžūlaus „bizniavimo“ (verslu to negalima vadinti) viršūnė, kai viena greitųjų kreditų įmonių savo paslaugas  sumanė teikti  baruose, restoranuose bei kavinėse.  Taigi, jeigu  išgėrei butelį ir trūksta antram – prašau,  jums  paskola prie baro. Su palūkanomis už vieną butelį sumokėsi dėžės kainą. Dažniausiai tai bus jau ne to besiskolinančio pinigai, o visos šeimos ar artimųjų pragyvenimo lėšos.

Plačiau…

Pastarosiomis dienomis spaudoje vėl pasipylė ministrų komentarai apie planuojamą  „Mažeikių naftos“ pardavimą.  Keistai atrodo Vyriausybės vadovo pareiškimai bei pergyvenimai, tikintis, kad  „PKN Orlen Lietuva“ nebus parduota, tačiau tuo pačiu premjeras nenori išgirsti Lenkijos ekonominių argumentų, kai kalbama apie krovos tarifus su Lietuvos valstybine įmone ,,Klaipėdos nafta“.
Lietuvos Vyriausybė tikrai gali ir turi aktyviai dalyvauti pardavimo procese. Kas bus pirkėjas, labai svarbu, ir Lietuvos vyriausybė netūrėtų tik dūsauti, o siekti, pavyzdžiui, kad „PKN Orlen“ „Mažeikių naftos“ akcijas parduotų Kazachstano valstybinei naftos bendrovei „KazMunaiGaz“, kuri kartą jau bandė įsigyti „Mažeikių naftą“, bet nepavyko. Šį kartą gal tai yra istorinė galimybė ištaisyti politikų klaidas.
 Nors ir brangiai, bet pardavus „Mažeikių naftos“ akcijas Lenkijos įmonei, „Mažeikių nafta“ su visomis pasekmėmis tapo Plotzko įmonės filialu. Jei akcijų savininkas būtų „KazMunaiGaz“, tai „Mažeikių nafta“ taptų jų pagrindine ir vienintele įmone Europos Sąjungoje. Tai skatintų Kazachstano investicijas į Lietuvą, geriau būtų panaudotos mūsų specialistų žinios, pagaliau tai stiprintų mūsų šalies užsienio politikos įtaką Rytuose. Tai jau strategija ir ilgalaikiai tikslai, o ne tik papildomi milijonai, kuriuos per kelerius metus „PKN Orlenui“ sugrąžins mūsų vairuotojai mokėdami už brangiausius  degalus Baltijos valstybėse.

Plačiau…

Neseniai spaudoje pasirodė straipsniai, jog Paryžius, įdiegęs naują dviračių nuomos sistemą šalia kitų  transporto priemonių tapo „dviračių rojumi“. Labai sveikintinas ir protingas miesto vadovo sprendimas. Žmonės pagaliau atrado pigią, greitą, „žalią“ ir patogią susisiekimo priemonę. Mes turime savo patirtį, kai  Vilniuje dar 2002 metais  bandėme žengti pirmuosius žingsnius populiarinant dviratį  kaip transporto priemonę.

Visi gerai prisimename „oranžinio dviračio“ sistemą, kuri buvo pirmasis bandymas  miestiečius įpratinti prie ekologiškesnio gyvenimo būdo. Kaip projektas pasisekė niekam ne paslaptis, bet nuo to laiko dviratis Vilniaus gatvėse nieko nestebina. Dviračius finansavo projekto rėmėjai, miesto savivaldybė apmokėjo tik dviračių takų žymėjimą bei stovus. Tiesiog  kuriant gerą dviračių transporto sistemą, būtina pasiekti tam tikrą kritinį tašką, t.y.: turi būti didelis kiekis dviračių bei pakeitimo stotelių, geri ir saugūs dviračių takai, nedidelė nuomos kaina ir t.t 

Plačiau…

Šeštadienį  Užupyje pusryčiavau su pasaulinės organizacijos „Carbon war room“ steigėjais. Svečiai pristatė naujausią  iniciatyvą „Green capital global challenge“(Pasaulinis žaliosios sostinės iššūkis), startavusią per Žiemos olimpinių žaidynių atidarymą Vankuveryje.

„Green capital global challenge“ – tai dviejų metų programa, kuri skatina siekti, jog miestuose būtų sumažinta aplinkos tarša, kuri daro didžiausią įtaką klimato kaitai bei miestuose atsirastų daugiau žalių iniciatyvų.
Ši iniciatyva pasisako ir už „protingą“ energetinių resursų panaudojimą, visuomeninio elektrą naudojančio transporto plėtrą, ekologines akcijas, kad į orą būtų išmetama kuo mažiau anglies dvideginio.

Pirmosios atrankos metu prie šios akcijos prisijungė tokie pasaulyje gerai žinomi miestai kaip: Atlanta, Torontas, Čarlestonas (Pietų Karolina), Čikaga, Niujorkas, San Franciskas, Vašingtonas, Londonas, Vankuveris, Portlandas, Kopenhaga. Antrosios atrankos metu „Green global capital challenge“ norėtų prisijungti dar penkiasdešimt miestų, kurie seks jau programą vykdančiųjų pavyzdžiais, įsipareigodami tapti švaresniais ir atidesniais aplinkos taršos problemoms.

Plačiau…

Pastarųjų dienų spaudoje pateikti  tam tikri magiškai atsiradę skaičiai.

Pirmasis -  78 779 – tiek žmonių dirbo valstybės tarnyboje liepos 1d. pagal VRM pateiktus duomenis.
Kitas skaičius - tiesioginių užsienio investicijų srautas į Lietuvą, palyginus su 2009-ųjų sausio - birželio mėnesiais, sumažėjo 89,3 procento.
Trečiasis - 200 milijonų litų, kuriuos pervedė užsienyje dirbantys Lietuvos piliečiai. O tai reiškia, jog grįžta emigrantų pinigai.

Pirmas skaičius – tai rezultatas po visų Seimo,Vyriausybės, Saulėlydžio komisijos pastangų. O ką jau kalbėti  apskričių reformą ir dar daugelį veiksmų, kurie buvo taip gražiai  aprašyti  oficialiuose valdžios spaudos pranešimuose ar pareiškimuose. Pateiksiu analogišką statistiką, tik metų senumo (nuoroda pridedama) cituoju: „Valstybės tarnautojų registro liepos 7 d. duomenimis, liepos 1 d. įstaigose, kurioms didžiausią leistiną pareigybių skaičių nustato Vyriausybė, buvo užimta 59650,82 pareigybės, o įstaigose, kurioms didžiausią leistiną pareigybių skaičių nustato kiti subjektai - 18181,98 pareigybės. Iš viso valstybės tarnyboje užimtų pareigybių skaičius – 77832,8“. 

Plačiau…