Šią istoriją man papasakojo verslininkas iš Vilniaus, dalyvavęs kaip vienas iš kreditorių bankrutuojančios statybų įmonės teismo procese, kuriame dėl nemokumo buvo skelbiamas bankrotas.
Be minėto verslininko, teismo posėdyje dalyvavo būrys statybos įmonės darbuotojų, Sodros ir mokesčių inspekcijos atstovai.
Teisme verslininką nustebino kaltinimai, pyktis ir reikalavimai tirti, bausti, tarsi įmonės savininkai viską darė, kad tik sau pakenktų ir ,,pavogtų’’ tai, kas jiems ir taip priklausė. Tarsi įmonės darbuotojai nuo pat pradžių dirbo pas potencialų nusikaltėlį. Jokie aiškinimai apie situaciją rinkoje, bankų paskolų politiką niekam nebuvo įdomūs. Skambėjo tik kaltinimai dėl galimo pinigų ,,plovimo’’ar sukčiavimo ir reikalavimai ,,sodinti’’. Bankrutuojančios įmonės vadovas stovėjo stiklinėmis akimis, sugniuždytas ir visiškai bejėgis.
Minimas verslininkas, šio įvykio liudininkas, pats būdamas kreditorius, neiškentęs darbuotojų paklausė:,, tai gal jūs dabar imsitės savo verslo, pradėsit savo biznį?’’ Atsakymas – vos ne choru - ,,Ką? Mes durni?!’’.
Kažkas blogai šioje valstybėje. Ir kaip mes gyvensime, jei neskatinsime žmonių imtis atsakomybės patiems ir nesuteiksime teisės bandyti dar kartą. Ne veltui pagal sociologų apklausas absoliuti dauguma jaunimo nenori imtis jokio verslo patys, o labiausia siekia darbo valstybės tarnyboje.