Jei aktorius Jeremy Irons gyventų Vilniuje, jis balsuotų už Artūrą Zuoką!

Vakar ant Tauro kalno, šalia Profsąjungų rūmų susirinkome paminėti Tautos namų idėjos. Šiame pastate turėjo veikti lietuvių kultūros židinys. Prieš  ketverius metus,  pažymėdami 100-to metų sukaktį, kai Jonas Basanavičius per Lietuvių mokslo draugijos steigiamąjį susirinkimą iškėlė Tautos namų idėją, pastatėme ant kalno paminklinį akmenį. Nors vakar poetas Justinas Marcinkevičius ceremonijoje negalėjo dalyvauti, prisiminėme dar 2007 metais pasakytus poeto žodžius: „statome Valdovų rūmus tuo metu, kai savų namų neturi Tauta. Bet tikiu, kad turės. Ir aš ne vienas toks“.
Iš štai šiandien, vasario 16 dieną, išgirdau liūdna žinią – Lietuva neteko didžio Poeto ir Piliečio. Nėra žodžių, kuriuos šią akimirką būtų galima ištarti. Tiesiog geriau prisiminti jo žodžius…

Prieš kelias dienas Vilniaus arkivyskupijos organizacija „Caritas“ paragino Vyriausybę, Seimą ir savivaldybes keisti socialinio būsto aprūpinimo sistemą ir vietoj būsto skyrimo mokėti nuompinigius. Jų vertinimu, tai padėtų aprūpinti namais jų neturinčius ir sutaupytų valstybės lėšų.
Pritariu, tai – neabejotinai geras ir teisingas pasiūlymas. Nuoma padėtų išspręsti keletą problemų: greitai aprūpinti būstu daugumą žmonių, kurie metų metais laukia eilėje. Šiuo metu Vilniuje apie 5000  vilniečių laukia socialinio būsto. Būsto nuoma padėtų socialiai sudėtingoms šeimoms  gyventi skirtingose miesto vietose. Dabartinė socialinio būsto statybos programa Vilniaus mieste praktiškai koncentruota vienoje vietoje – Pilaitėje, o specialistai puikiai žino, kad tai apsunkina tokių šeimų integraciją bei didina socialinę atskirtį.
Ką reikėtų padaryti? Be abejonės, pirmiausia atsisakyti termino „socialinis būstas“.  Modernūs miestai nebeturi tokios sąvokos, nes ji laikoma žeminančia. Tiesiog tai vadinkime „miesto būsto fondu“, kuris nuomojamas skirtingoms šeimoms pagal įstatymų nustatytas paramos programas. Žmonės, laukiantys miesto būsto, siekia turėti ilgalaikę garantuotą nuomos sutartį ir mažesnę nuomos kainą. Vilniuje „socialinio būsto nuomos kaina“ yra nuo 2.0 iki 3.50 lt. už 1. kv.m. Taigi, 40 kv.m. būsto nuoma  mėnesiui kainuoja apie  100 – 130 Lt,  plius komunaliniai mokesčiai.
Antra – turime pradėti naują municipalino būsto  programą, kuri skatintų būsto nuomą, o ne pirkimą. Tokios programos esmė – ilgalaikė būsto nuoma ir keitimo pagal poreikį galimybė. Jauna šeima nuomojasi vieno kambario būstą, susilaukus vaikų – dviejų ar trijų ir t.t. Turime ne vieną gerą pavyzdį Europos miestuose.

Plačiau…

Šiandien „Siemens“ arenoje  pirmą kartą Vilniaus miesto  istorijoje vyks sporto mugė „Sportuojantis Vilnius“, skirta vaikų užimtumo programos skatinimui. Sporto mugės metu vyks MHP pasaulio rąsto kėlimo čempionatas bei Lietuvos ir Pasaulio galiūnų dvikova.

Prisiminiau sporto prekių gamintojų marketingo tyrimus, kurie teigė, kad žmogus jaučiasi didžiausiu sportininku, kai renkasi ir perka sporto prekes, drabužius ar įrangą ir  kai stebi sporto rungtynes. Įdomus buvo pastebėjimas, kad žmogus, kai perka sporto inventorių,  jį panaudoja tik apie 20 proc. nuo planuoto tikslo. Pvz.: perka slides, su kuriomis galvoja slidinėti 10 kartų per metus, bet realiai tai nutinka tik kelis kartus

Taigi visi skubėkite į sporto mugę, kurioje bus ne prekės, o mūsų sporto mokyklų ir būrelių pasirodymai. Čia galėsite išsirinkti geriausią sporto užsiėmimą sau ar savo atžalai.

Dėkoju Jums už parodytą didelį dėmesį mano iniciatyvai pradėti spręsti problemas, susijusias su gyvenamosios vietos deklaravimu Vilniuje (straipsnis).
Neabejoju, kad nė vienas iš jūsų nenorėjo grasinti dešimtims tūkstančių vilniečių, kurie jau daugelį metų gyvena sostinėje, baigė čia mokslus, dirba bei augina savo vaikus ir tik dėl sudėtingų biurokratinių procedūrų nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos Vilniuje. Neabejoju, kad jūsų skundas ir grasinimas baudžiamosiomis bylomis dešimtims tūkstančių vilniečių dėl galimo dokumentų klastojimo yra tiesiog ženklas, kad rinkimų kampanija vyksta.

Taigi problema aiški: Vilniaus mieste gyvena ir dirba apie 50 000 vilniečių, kurie iki šiol nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos sostinėje. Pagal valstybės ir savivaldybių  biudžeto planavimo metodiką, Vilniaus miestas praranda apie 80 milijonų litų Vilniaus meras Raimondas Alekna net Seimo pirmininkę informavo apie šiuo metu galiojančią gyventojų pajamų mokesčio skaičiavimo ir skirstymo tvarką, kuri nėra palanki Vilniaus miestui. Seimo pirmininkės nuomone, šį klausimą būtų galima svarstyti artėjančiose Seimo pavasario ir rudens sesijose keičiant Biudžeto sandaros įstatymą ir įtvirtinant nuostatas, kurios atitiktų Vilniaus miesto gyventojų poreikius.

Vilniaus savivaldybė tvirtina, kad dėl sostinėje dirbančių, bet kituose miestuose registruotų gyventojų beveik pusė šiemet Vilniuje surinkto pajamų mokesčio nukeliavo į kitas savivaldybes. Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus Vytauto Milėno pateiktais skaičiavimais, vien iki šių metų spalio mėnesio 207 mln. litų, surinktų Vilniuje, išdalinti kitoms savivaldybėms. Tai sudaro apie 19 proc. viso šiemet sostinėje surinkto GPM, o Vilniaus savivaldybei pagal dabar galiojančius įstatymus atitenka 40 proc. sostinėje surenkamo GPM. Taigi, V.Milėno žodžiais, beveik pusė GPM lėšų, turėjusių atsidurti Vilniaus kišenėje, išdalinta kitoms savivaldybėms, kuriose registruoti Vilniuje dirbantys mokesčių mokėtojai.

Plačiau…