Penkerius metus Davidas Cameron‘as praleido bandydamas atnaujinti Konservatorių partiją ir tikėdamasis, jog jai pavyks atgauti valdžią po trijų nesėkmingų rinkimų. Apklausa parodė, kad nemaža dalis balsavusiųjų, matydama inertiškas jo pastangas  pertvarkyti partiją, ilgai svarstė, kokio tipo ministru pirmininku jis taps.

Eidamas šias pareigas jau po dešimties savaičių, ponas Cameron‘as lankėsi Jungtinėse Amerikos valstijose ir ten pasirodė kaip bene radikaliausias šiuolaikinės Britanijos vadovas. Tokiomis pažiūromis jis pralenkia net gerai žinomą konservatorių lyderę, „geležine ledi“ vadinamą Margaret Thatcher.

Plačiau…

Atrodo, užsitęsusioje „Akropolio“ byloje padėtas taškas. Įmonė nusprendė atsisakyti ieškinio dėl sklypo Vilniuje kainos. Tai reiškia, kad „Akropolis“ už sklypą sumokės visą kainą - 40,5 mln. litų, o ne dvigubai mažiau. Toks sprendimas, mano manymu, yra labai sveikintinas ir teisingas.

Reikia pripažinti, kad ieškinys bendrovei jau padarė žalą, todėl sprendimas atsiimti kiek  pavėluotas, nes tai sukėlė nemažą ažiotažą visuomenėje. Greičiausiai netikėtą ir, sakyčiau, iš tiesų protingą įmonės sprendimą lėmė skirtingų institucijų susivienijimas bei problemos iškėlimas viešumon.
Taigi sveikinu „Akropolį“ žengus garbingą žingsnį.

Savo projektais „Fluxus ministerija“ vilniečius ir miesto svečius stebina nuo pat pirmųjų atsidarymo dienų: parodos, galerijos, koncertai, meno dirbtuvės ir daugelis kitų renginių. Atėjus vasarai buvo pradėjome ir dar vieną labai išpopuliarėjusį projektą – savaitgalio džiazo muzikos  vakarai. Džiugu, kad pasiklausyti unikalių profesionalų improvizacijų čia visada susirenka pilnutėlė salė.

Šį šeštadienį Vilnius atrodė tuščias, po perkaitusias gatves vaikštinėjo tik kelios turistų grupelės ir vienas kitas į gamtą nespėjęs išvažiuoti miestietis. Tačiau atėjus vakarui miestas atgijo,  į „Fluxus ministeriją“ sugūžėjo didžiulis būrys džiazo mylėtojų. Visi norėjo paklausyti gerai Europoje žinomų italų muzikantų: Fabrizio Brusca ir Fulvio Buccafusco, grojamos muzikos. Teigiamą atmosferą kartu su jais kūrė ir nuolatiniai „Fluxus ministerijos“ rezidentai: Kęstutis Vaiginis, Mindaugas Vadoklis bei Marijus Aleksa. Galima pasidžiaugti, kad ši vieta tapo erdve, kuri apjungia ir leidžia plėtotis ne tik Lietuvos menui, bet yra patraukli koncertuoti ir užsienio šalių atlikėjams.

Plačiau…

Prieš keletą savaičių sužinojau, kad beveik visų Vilniaus gatvių pavadinimai ir numeriai pagaminti vieno žmogaus. Mūsų gatvių iškabos ir numeriai -  rankų darbo kūriniai. Tai garbaus amžiaus vilnietis Olegas Ivanovas, kuris jau ketvirtą dešimtį metų gamina iš skardos ir emalės numerius, herbus, gatvių pavadinimus. Olegas pasididžiuodamas sako, kad minimali garantija 50 metų, o šiaip ir 100 metų užteks. Tai gi, ant kiekvieno namo fasado turime rankų darbo, sudėtingomis sąlygomis  pagamintą kūrinį.

Žiūriu  italų sukurtą linksmą filmuką apie savo tautos blogus įpročius  ir galvoju, kad mes tarsi „šiaurės italai“. Tik italai moka gracingai atsiprašyti, o lietuviai žodį ,,atsiprašau’’ linkę naudoti gana retai. Dabar gi jėgos kultas madoje, o ,,kieti bičai’’ neatsiprašinėja.

Prisimenu kaip 2002 metais kartu su Vilniaus miesto policija rengiau akciją „Nebūk kiaulė“. Kartu su policininkais ir žurnalistais tą rudenį vaikščiojome miesto gatvėmis  ir ant neleistinose vietose paliktų automobilių langų, už valytuvų, padėdavome akcijos lipduką su nupiešta kiaule ir raginimu būti žmogumi, o ne „paršeliu“.

Plačiau…