Dabar Žemėje gyvena daugiau kaip 6 mlrd. žmonių, t.y. 3 kartus daugiau nei jų gyveno XX a. pradžioje ir net šešis kartus daugiau nei XIX a. pradžioje. Mokslininkai prognozuoja, kad gyventojų turėtų daugėti ir XXI a.                                      
                      XVIII ir XIX a. sandūroje prasidėjęs pramonės perversmas, mokslo ir technikos atradimai, medicinos laimėjimai, higienos sąlygų pagerinimas labai paveikė žmonijos gyvenimą. Sumažėjo gyventojų, ypač vaikų, mirtingumas, pailgėjo žmonių vidutinė gyvenimo trukmė. Tai buvo lūžis, lėmęs spartų gyventojų gausėjimą Žemėje XX amžiuje.

                      Visgi, XX a. į istoriją įėjo ir kaip daugiausia gyvybių nusinešęs amžius. Du pasauliniai ir mažesni vietiniai karai nusinešė 124 mln. gyvybių, revoliucijos pražudė 9,5 mln. gyventojų, ideologijos (fašizmas, stalinizmas ir kitos) nužudė 16 mln. žmonių, badas – 111 mln. Kita vertus, ir pats žmogus prisidėjo prie savęs naikinimo: rūkymas, alkoholis, maistas, tik papildė XX a. mirčių statistiką. Mokslininkai prognozuoja, kad rūkymo sukeliamų ligų ir mirčių epidemija dar tik prasideda: jei XX amžiuje tabakas tapo 100 milijonų mirčių priežastimi, tai XXI amžių jis gali paženklinti iki milijardo žmonių mirtimis. Analogiška situacija su maistu ir alkoholiu – nuo diabeto, infarkto, nutukimo ir kepenų ligų praeitame šimtmetyje mirė net 76 mln. pasaulio gyventojų. XX a. mirčių statistiką papildė savižudybės ( 70 mln.) ir žmogžudystės (20 mln.).
Tačiau didžiausią mirtingumo rodiklį, kaip ir kiekviename amžiuje, sąlygojo užkrečiamų ligų sukeltos mirtys: raupai, tymai, meningitas, tuberkuliozė, gripas, AIDS, nusinešė net 1390 mln. žmonių gyvybių. Procentiškai ši mirčių nuo ligų statistika kiekviename amžiuje nesikeičia, vieno amžiaus mirtinas ligas keičia kitos, tik tam amžiui būdingos „mirtinos ligos“.
                     Taigi, nors gyventojų gausėjimą laikinai sutrikdo karai, gaivalinės nelaimės, tačiau šie veiksniai nelemia gyventojų skaičiaus esminių pokyčių. Vadinasi, artimiausiais amžiais žmonija ir toliau gausės, aišku, jei nenuspęsime patys savęs susinaikinti panaudodami atominį ginklą. Ir nereikės net III pasaulinio karo, užteks apsistatyti atominėmis elektrinėmis.

Kaip manote, kiek laiko per savo gyvenimą Jūs skiriate darbui? O atostogoms? O miegui?
Neseniai man į rankas pakliuvo 2009 m.  be galo spalvingas gyvenimo informacijos gidas „The Visual Miscellaneum“, kuriame visa svarbiausia informacija apie pasaulyje vykusius ir vykstančius įvykius bei procesus pateikta paveiksliukais statistinėse lentelėse, vizualiose diagramose, žemėlapiuose ar net humoristiniuose piešinėliuose.
Taigi, grįžkime prie aukščiau pateiktų klausimų. Pasirodo, statistinis gyventojas per savo vidutiniškai nugyventus 77,8 metus daugiausia laiko skiria miegui ir darbui, atitinkamai 28 metus ir  24,5 metus. Net 8,5 metus mes žiūrime televizorių, o 5 metus mes tvarkome būstą, 3,5 metus – valgome ir geriame. Gerokai mažiau laiko, tik 2 metus mes skiriame tarpusavio bendravimui, apsipirkinėjimui  1,3 metus (tiek laiko praleidžiame parduotuvėse) ir, kas man pasirodė jau visai sunkiai tikėtina, tik 1 metus naudojame kompiuterį. Gaila, tačiau taip pat mažai laiko – 1 metus, mes skiriame poilsiui ir atostogoms, skaitymui, rūpinimuisi kitais asmenimis. Duomenys pateikti remiantis 2007 m. statistika, tad manau, per šiuos kelerius metus jie galėjo ir kai kuriais atžvilgiais pasikeisti, kaip antai dėl kompiuterizacijos. Nes facebook, youtube, kiti socialiniai tinklai ar internetas tikrai atima daugiau laiko, nors gal ir nėra blogai, nes greičiausiai tai yra televizijos laikas.

Lygiai prieš 21-erius metus nuo žodžio „Nepriklausomybė“ daugeliui suspausdavo širdį, net kvapą užgniauždavo išgirdus šį magišką žodį. Asmeniškai man tai primena laikus, kai žmonės buvo tokie ryžtingi ir laisvi savo vidumi ir mąstymu, jog galėjo imtis atsakomybės už savo gyvenimą, ir nepriklausomą Tėvynę. Tokie įvykiai kaip Baltijos kelias, mitingas prie Mickevičiaus paminklo tik paskatino tokiam ryžtingam ir drąsiam žingsniui lietuvaičius.

Tuos laikus prisimenu, kaip vienus iš romantiškiausių, kai visi buvome kupini gražių ir teisingų svajonių, drąsos ir entuziazmo. Norėtųsi tikėti, kad ir šiandien tokie esame.

Todėl sveikinu visus su Nepriklausomybės atkūrimo diena ir linkiu, kad mums ir šiandien būtų gera visiems kartu ir nenorėtume bėgti gyvenimo kurti  kitose šalyse. Likime atsakingais savo tėvynės piliečiais.

Žymus laikraščio „The New York Times“ apžvalgininkas Thomas L.Friedman  viename iš savo komentarų parašė: „Economics is not war. It can be win-win“. (Ekonomika tai ne karas. Laimėtojais turi būti abi pusės.)

Atrodo, kad šį pamatinį tvarių ir ilgalaikių ekonominių santykių principą pamiršome Lietuvoje. Toks įspūdis susidaro vertinant daugelį valdžios veiksmų bei pasisakymų, nors negalima nepaminėti ir verslo atstovų, kurie santykiuose su valdžia tik save įsivaizduoja vieninteliais laimėtojais. Užmirštant, kad ne valdžia lieka pralaimėtoju, o piliečiai.

Tokia karinga ir neprognozuojama aplinka tikrai nekuria palankios aplinkos verslui Lietuvoje veikti, o daugiau primena besivystančių valstybių partijų karus perskirstant rinką ir valstybinius užsakymus, kur žaidžiama ne pagal taisykles, o su taisyklėmis.

Dar praėjusiais metais Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Žilvinas Šilgalis, siekdamas užtikrinti ULEB Eurolygos krepšinio turnyrų transliacijų prieinamumą nemokamų televizijos kanalų žiūrovams, kreipėsi į Vyriausybę ragindamas skubiai parengti visuomenei reikšmingų įvykių sąrašą į jį įtraukiant ULEB Eurolygos krepšinio turnyrą ir kuo skubiau šį sąrašą suderinti su Europos Komisija. Tam, kad Vyriausybei būtų lengviau apsispręsti, Seimas priėmė naujos redakcijos Visuomenės informavimo įstatymą, pagal kurį Lietuvos televizijos programų transliuotojai, įsigiję išimtines teises rodyti įvairias sporto varžybas, privalės tai daryti tiesiogiai nemokamais televizijos kanalais, jei tos varžybos bus įtrauktos į Lietuvai ypatingai svarbių įvykių sąrašą.
Vyriausybė dar 2009 m. turėjo parengti naują visuomenei reikšmingų įvykių sąrašą, bet iki šiol delsia ir nenori įtraukti Eurolygos į tokį sąrašą. Esą, tai komercinis turnyras, todėl tegu krepšinio šalies sirgaliai perka „Viasat“ paketus ir taip stebi Lietuvos komandų kovas Europoje. Keistas motyvas, nes kaip rodo Seimo parlamentinių tyrimų departamento atliktas tyrimas, kitų Europos šalių vyriausybės labiau gina savo sporto sirgalius bei jų pinigines.
 Daugelyje Europos valstybių skirtingos ir populiarios sporto šakos yra įtrauktos į nemokamai privalomų transliuoti laidų sąrašą. Pavyzdžiui: Austrija -  Europos vyrų futbolo čempionato rungtynės, jei dalyvauja Austrijos nacionalinė komanda, Europos vyrų futbolo čempionato pirmosios, pusfinalių ir finalo rungtynės, Austrijos futbolo taurės finalas; Belgija – visos rungtynės, kuriose dalyvauja Belgijos vyrų rinktinė, Čempionų lyga, rungtynės, kuriose dalyvauja Belgijos klubai, tiesiogiai ir nuolatos; Tour de France dviračių lenktyvės; Suomija – Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) rengiamos Europos futbolo čempionatų pirmosios, ketvirtfinalio, pusfinalio ir finalo rungtynės ir Suomijos komandos rungtynės, Tarptautinės ledo rutulio federacijos (IIHF) organizuojami Pasaulio vyrų ledo rutulio čempionatai, Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) organizuojami Šiaurės šalių pasaulio slidinėjimo čempionatai ir t.t.

Plačiau…