Geriau bloga taika nei geras karas
2012 - 01 - 30, Pirmadienis 11:28Geriau bloga taika nei geras karas – yra toks išmintingas posakis. Vyriausybės ir Lietuvos banko sprendimas nacionalizuoti „Snoro“ banką, o netrukus pakeista pozicija ir priimtas sprendimas inicijuoti banko bankrotą, padidino banko nuostolius ar lėšų stygių nuo Lietuvos banko pradžioje skelbto 1 milijardo iki 3,8 milijardo litų. Tikėtina, kad būtent toks gerokai išaugęs nuostolių ar lėšų stygius atsirado po sprendimo inicijuoti „Snoro“ banko bankrotą, nes pirminiai Vyriausybės veiksmai sukėlė pradžioje nenumatytus padarinius, tame tarpe ir Latvijos „Krajbanko“ bankrotą. Veikiantis verslas gali generuoti pajamas, o sustabdytas ir laukiantis – kol administratorius padalins, kas liko – tik didins nuostolius.
Priminsiu – bankrutavo ne privatus bankas, o valstybinis bankas, nes Lietuvos vyriausybė jį prieš tai nacionalizavo.
Taigi, vien šie veiksmai Lietuvos mokesčių mokėtojams kainuos papildomus milijardus, kurių taip karštligiškai ieškoma įvairias iniciatyvas skelbiant – pradedant mokesčių didinimu ar pensijų kompensavimo atidėjimu vėlesniems laikams. Papildomas valstybės lėšų poreikis kompensuoti apdraustus indėlius, kurių draudimo fonde trūksta, vėl reikalaus papildomai skolintis.
Kas geriau susipažinęs su „Litempekso“ banko bankroto ir likvidavimo procedūra, žino kad banką likvidavus paaiškėjo, kad nebuvo jokio reikalo jam skelbti bankrotą. Aišku, šią išvadą dabar geriau nutylėti.
Gaila, kad Seimo dauguma, ypač konservatoriai, taip ilgai trukdė sudaryti specialią komisiją, kuri nagrinėtų Vyriausybės priimtą sprendimą skelbti banko „Snoras“ nacionalizaciją ir bankrotą. Negi niekas ir nepaaiškins, kodėl dar 2011 m. gegužę Lietuvos banko ataskaitoje minimi Lietuvos bankai buvo labai geri, o staiga vienas jų tapo labai blogas? Cituoju: „Lietuvos bankų sistemos likvidumo rodiklis 2011 m. kovo 31 d. sudarė 40,7 procento ir daugiau kaip 10 procentinių punktų viršijo Lietuvos banko nustatytą minimalų normatyvą – likvidaus turto ir einamųjų įsipareigojimų santykis turi būti ne mažesnis kaip 30 procentų. Visi bankai vykdė Lietuvos banko nustatytą likvidumo normatyvą. Likvidumo rizikos testavimas parodė, kad indėliams staiga sumažėjus 11,9 procento, vidutinis bankų sistemos likvidumo rodiklis vis dar nebūutų mažesnis už 30 procentų normatyvą.
Didelę likvidumo rodiklio sklaidą lemia patronuojančiuosius bankus turinčių bankų likvidumo rizikos valdymas grupės mastu – šių finansų institucijų likvidumo rodiklis yra žemesnis. Nepatronuojamieji bankai laiko DIDESNES likvidaus turto atsargas. Pirmojo ketvirčio duomenimis, likvidžių lėšų bankų sistemoje užtektų atlaikyti itin didelį 35,6 proc. indėlių sumažėjimą“ (http://www.lb.lt/pranesimas_seimui_2011_m_geguze)
Reikėtų atsakyti į pagrindinį klausimą, ar Vyriausybė ir Lietuvos bankas negalėjo perimti banko „Snoras“ valdymo be tokių drastiškų veiksmų ir tokių skaudžių finansine prasme padarinių. Koks valdžios tokių sprendimų pagrindinis motyvas – nubausti (pasodinti) du bankininkus ar išsaugoti banką ir indėlininkų pinigus? Pagal oficialių valdžios atstovų viešus, gana kryptingus propagandinius pranešimus, atrodo, kad pirmasis tikslas „nubausti“ – ir buvo svarbiausias. O vieši išankstiniai Premjero kaltinimai, kad banko akcininkų veikla yra kriminalinis nusikaltimas, atrodo, tam ir skirti, kad Londono teismas kuo ilgiau neišduotų Vladimiro Antonovo bei Raimundo Baranausko Lietuvos teisėsaugai. Nekaltumo prezumcijos pažeidimas – puikiausia dovana eksbankininkų advokatams.
Panašiai Vyriausybė elgėsi 2009 metų pradžioje, kai buvo subankrotintas nacionalinis oro vežėjas „FlyLAL“. Vyriausybė, turėjusi visas galimybes perimti įmonę ir išsaugoti ,„FlyLAL“, ryžosi „nubausti“ verslininkus-savininkus. Rezultatas? Lietuvos BVP neteko 1,5 milijardo pajamų, dvejus metus į Lietuvą praktiškai nebuvo įmanoma atskristi, o atkurti gana vidutinišką susisiekimą su Lietuvos sostine prireikė dešimčių milijonų išlaidų ir daug pastangų. Šią naudą svetimi gaudo, nes savo oro vežėjo iki šiol neturime.
Gaila, kad kol kas visuomenei Vyriausybės ir Lietuvos banko sprendimų priėmimo motyvai nėra žinomi. Tikiuosi, kad tai tik laiko klausimas, nes gal dabar Seimo dauguma nebijos viešumo ir netrukdys sudaryti tyrimo komisijos. Nutylėtos istorijos linkusios kartotis, o atviros leidžia pagerbti teisiuosius.
2012 - 02 - 17, 17:47
Nesupratau Praeivio komentaro. Nepiktas pastebejimas, bet net komentaro kulturingai neparasote. Kur cia konkreciai autoriaus nusikalbeta? Padetalizuokite, tada bus verte, arba parasykite savo mintis, jei jau zinote kaip yra is tikruju.
Man lygiai tie patys klausimai kaip ir Arturui. Ieskinys akcininkams pareikstas mazesnis nei milijardas, na tarkim buvo nusikalteliai ir milijarda pavoge. Tai kur dar virs dvieju milijardu dingo per labai trumpa laika? Iseina akcininkai pradangino milijarda, o valstybe – du milijardus?
Ziniasklaida Lietuvoje pavirsutiniska, paberia tik kas ir taip aisku, o analitines dalies nera.
T.y. nera is esmes JOKIOS informacijos, KODEL ivyko. Trukstama suma nacionalizuojant banka buvo maza lyginant su tuo kokie nuostoliai buvo sukurti po nacionalizavimo. Verslams, turtingesniems zmonems visgi tam tikras smugis buvo.
Is uzsienio spaudos galima bent hipoteziu pasirinkti. Viena, per Snora lyg vaiksciojo neaiskus pinigai, ir tas Lietuvai garbes nedare. Antra, JAV isirase Rusijos mafija ir jos pinigus kaip viena is savo nacionaliniu gresmiu ne taip seniai pries Snoro „uzvertima“. Gal buvo gautas partneriu prasymas daryt tvarka, kas zino. Ir ta tvarka greitai buvo padaryta – daug varguoliu nenukentejo, nes atgavo per draudima, o va kas daugiau pinigu ten laike, nieko nebeatgaus. Nukentejo ir LT verslai ir valstybines organizacijos, kurios netycia buvo susigundziusios aukstesnem palukanom tam banke, bet, svarbiausia, jei ten pinigus ta tariama mafija laike, tada ji daugiausia ir neteko. Labai i tema tokiu atveju ir tie specialus dedes is uzsienio banko uzdarymo darbams, matyt pasiziurejo ka reikia, pasake ka daryt, ir isvaziavo.
Jei bankas butu paliktas veikiantis, ten gulincios neaisku kokios lesos matyt butu buve issunktos, gal del to skubiai ir subankrotino. Buvo prasitarta, kad net PUSE visu dideliu indeliu yra ne Lietuvos subjektu padeta. Ivairiu ofshoru ir t.t., zodziu neaisku kieno. Atsizvelgiant i banko savininkus ir jo reputacija, vargu ar dauguma is ju aiskios kilmes, tai tik i sveikata tokius pradangint, jei jau issiaiskint neimanoma. Na o toliau istorija standartine turbut bus – dabar metas draugams pigiai isdalinti likusi turta.
Uzduodami klausimai , kas sumokes subankrotinimo kaina, gal Lietuvos mokesciu moketojai. Jie nukentes tik tuo atveju, jei turta administratorius isparceliuos ant tiek pigiai, kad net per draudima ismoketa suma nebus visa grazinta. Manau dabartiniam turto administratoriui ir tikslas toks turetu buti is valstybes, kuri ji samdo – parduot likusi Snoro turta uz tiek, kad butu galima kuo greiciau grazint draudimo lesas, nes jos pirmoj eilej stovi, o del kitu nelabai ir butina stengtis, geriau greiciau ir uz pigiau pardavinet kad kuo greiciau griztu valstybes imerkti pinigai. Nes su turtu tai kuo skubiau ji reikia parduoti, tuo daugiau reikes nusileisti. Kita vertus, skubeti reikia ir del to, kad dabar turta valdo valstybe, o valstybe kuo ilgiau turta valdys, tuo labiau ta turta nustekens.
Jei pasiseks atgauti bent jau indeliu draudimui isleistas sumas, visa sita operacija baigsis sekmingai valstybes poziuriu, ir kaip ir neliks nukentejusiu, isskyrus privacius indelininkus kurie turejo daug pinigu. O tokiu kam gaila. Panasu toks ir buvo tikslas….
Strategiskai ziurint, gal ir gerai viskas. Nepageidautina Lietuvoje finansine irstva isdauzyta, ir dar bus persekiojama kad grazintu milijarda, atsitiktinai nukentejusiems skaudu, bet ju nedaug, neaiskiu stambiu indelininku pinigai pradanginti, o LT mokesciu moketojai gal ir visai nenukentes, jei ypac pigiai neisparceliuos Snoro turto. Ka cia dar tirti… tas tyrimas bus panasus i ta tyrima ar cia JAV kankino kazka LT teritorijoje ar ne. Jei, kokie bebutu, tyrimo atsakymai gali buti tik neigiami, ka cia ir betirti, nei lito is to nebus uzdirbta. Nebent opozicijai eiline proga kurioj nors kitoj srityje issikovoti nuolaidu, jei kas nors neplanuotai prasitars ka nors per tas vadinamas apklausas. Matysim, suzinos kazka visuomene konkretaus ar ne is to tyrimo, kodel visgi uzlenke ta banka. As tai labai abejoju. Sarkinas jau visiems paaiskino per TV, kad prie jo daugeli metu viskas gerai ir stabilu buvo. Tiek ir naudos is tokiu apklausu – is ko cia galima pasimokyt?
Dar ne metas mokytis, dabar reiktu itemptai ziuret kad turta parduotu bent uz tiek, kad valstybe atgautu ka ikiso i sita reikala. Nes tik po to bus aisku, nukentejo paprasti pilieciai ar ne, sprendziant situos politinius klausimus. Reik tiketis ta komisija isisuks tikrinti, kiek is tikro liko turto, kad saviems visko neisdalintu, ir kad valstybe nenukentetu, nes kitko jau nepakeisi, politiniai sprendimai padaryti ir igyvendinti.
2012 - 02 - 09, 16:08
Iš esmės verti dėmesio pamąstymai.
2012 - 01 - 31, 23:41
Jei planuojate prašvilpti Seimo rinkimus, tai labai teisinga linkme einate. Nepiktas pastebėjimas, tiesiog keista matyti mazūronio stiliaus nusikalbėjimus iš lyg ir mastančio žmogaus.