Turime mažinti bedarbystę  ir didinti  gyventojų pajamas Vilniuje, kad kuo daugiau būtų geriau apmokamų darbo vietų.  Tai savaime neatsiras, turime daug dirbti ir siekti  pozityvių pasikeitimų. Valdžios institucijos turi didelę įtaką skatinant žmonių verslumą ir norą patiems imtis asmeninio verslo.

Pagal mūsų užklaustą ir Sodros  pateiktą statistiką 2011 m. sausio 1 d. vilniečiai uždirba :

- nuo 0.01 iki 800.00 Lt – 84285;

- nuo 800.01 iki 2500.00 Lt – 176155;

- nuo 2500.01 iki 4000.00 Lt – 62620;

- nuo 4000.01 iki 6000.00 Lt – 23345;

- nuo 6000.01 iki 10000.00 Lt – 10807;

- virš 10000.00 – 4250.

Kol kas tik  23 tūkstančiai vilniečių gauna apie 6000 lt. atlyginimą per mėnesį ir 15  tūkstančių daugiau nei 6000.  Vilniuje dirba daugiau nei 360  tūkstančių darbuotojų. Taigi, čia atskaitos taškas ir per 10 metų šie skaičiai turės pasikeisti.

Gyvename katalikiškoje šalyje, tačiau dažniausiai tik per šventes tai atsimename. Velykos primena, kad žmogus, kaip ir valstybė, turi nuolat atsinaujinti, atgimti. Ir svarbūs ne vien materialiniai, apčiuopiami tikslai, bet ir vidiniai tobulėjimo ir atgimimo žingsniai, kurių metrais nepamatuosi. Juk visas mūsų gyvenimas iš esmės yra grįstas meile, net jei tuo netikime. Net tada, jei viskas atrodo prarasta, baigta, Velykos primena, kad viltis nuolat atgimsta. Ši šventė labai svarbi, nes suteikia viltį ir stiprybę, kurią įgyjame tik per išbandymus ir iššūkius.
Galvodamas apie tai, suprantu, kad nei valstybės, nei žmonių gyvenime nėra dalykų, kurių neįmanoma pakelti ir išspręsti. Reikia tik KANTRYBĖS, kurios išbandymu šiais metais tapo ilga ir šalta žiema. Po jos į visus namus ateina RAMYBĖ ir PASITIKĖJIMAS savimi bei kitais. Be šių vertybių neįmanomas net pats smulkiausias darbas.

„Gyvenimas a priori neturi jokios prasmės. Prasmę suteiki tu pats, o jo vertė yra niekas kitas, tik tavo pasirinkta prasmė“ (Jean-Paul Sartre).
To ir linku kiekvienam iš mūsų šv. Velykų dieną.

Šių savivaldos rinkimų pagrindinė tema buvo sąskaitos už šildymą ir šilumos ūkis.  Aktyviai diskusijose dalyvavo ne tik kandidatai į miesto tarybas, bet ir Lietuvos Vyriausybė, įskaitant ir Energetikos ministeriją. Daugiausiai kaltinimų dėl aukštų šilumos kainų susilaukė pačios šilumos tiekimo įmonės ir savivaldybės. Tuo tarpu pagrindinė aukštų šilumos kainų priežastis – kuro kainos, likdavo  nutylėtos. 
Kaip pertvarkyti šilumos ūkį, kad būtų daugiau skaidrumo ir aiškumo šilumos vartotojams, o Vyriausybė neliktų nuošalyje ir padėtų savivaldybėms valdyti sudėtingą ūkį, ypač tą dalį, kuri išskirtinai yra nacionalinės valdžios kompetencijoje?
Siūlymas: Lietuvos Vyriausybė turi centralizuoti viso kuro (dujos, mazutas, biokuras), naudojamo šilumai, užpirkimą, šį darbą pavedant Energetikos ministerijai (naujai įsteigtai valstybinei įmonei).
Iki šiol dujas, mazutą ar biokurą šilumos tiekimo įmonės perka savarankiškai, skelbdamos viešuosius pirkimus.  Tačiau derybos su dujų tiekėjais sunkiai įmanomos, nes sąlygas monopolinėje dujų rinkoje diktuoja tiekėjas. Todėl tik Energetikos ministerija, apjungusi visus reikalingus metinius kuro kiekius šilumai gaminti, gali efektyviai derėtis dėl kuro užpirkimų. Prie derybų dėl mažesnių kainų prisidėtų ir masto ekonomija. Toks žingsnis paskatintų integruotai suvokti bei spręsti vietos savivaldos ir nacionalines energetikos problemas. Ypač tai aktualu mažesnėms savivaldybėms, kurioms savarankiškai sudėtinga derėtis su kuro tiekėjais dėl mažesnių kainų, įgyvendinti projektus leidžiančius naudoti pigesnį vietinį kurą, ir taip mažinti šilumos kainas gyventojams.  Be to, dažnai importuojamo kuro kainas gali nulemti ir vykdoma užsienio politika, kurios savivaldybės negali įtakoti. Šilumos skirtos būstams Lietuvoje šildyti gamybai 2009 metais buvo nupirkta:
• Dujų – už 800 mln. Lt
• Mazuto – už 80 mln. Lt
• Biokuro – už 125 mln.Lt
• Kito kuro (anglis, skalūnų alyva ir pan.) – 6.879 t.
Tai daugiau nei milijardas litų per metus, kuriuos galima naudoti ženkliai efektyviau.  Valstybės centralizuotas kuro užpirkimas  padėtų išvengti kuro tiekimo monopolizacijos, padidintų skaidrumą ir valstybinio reguliuotojo įtaką šilumos ūkio sektoriuje.

Šilumos tiekimo įmonės būtų atsakingos  už šilumos tiekimo paslaugos kokybę, šilumos ūkio priežiūrą bei modernizaciją. Gyventojų gaunamas  sąskaitas sudarytų dvi dalys: pirmoji – už šilumos tiekimo paslaugą, antroji –už kurą, kuris buvo sunaudotas  pateiktai šilumai gaminti ir kurį visiems šilumos gamintojams centralizuotai užpirktų Energetikos ministerija ar jos įsteigta valstybinė įmonė.
Bendras daugiabučių plotas Vilniuje šiuo metu yra 11.043.618 m². Pagal pirminius  skaičiavimus šilumos tiekimo paslauga ir ūkio priežiūra Vilniuje kainuotų apie 0.99 Lt už vieną kvadratinį metrą per mėnesį, kitą kainos dalį sudarytų apmokėjimas už kurą, sunaudotą šilumai gaminti.  Didėjant  vartotojų skaičiui, atitinkamai mažėtų mėnesinė įmoka už vieną kvadratinį metrą, pvz. daugiabučių plotui padidėjus  10 proc., mokestis už šilumos tiekimo paslaugą mažėtų 9,1 proc. (iki 0,90 Lt/ m²/mėn be PVM).  Tokia galimybė numatyta LR šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad šilumos kaina gali būti vienanarė arba dvinarė, ir ją nustatytų Valstybinė kainų energetikos kontrolės komisija.  Be kita ko, vienodas mokestis už šilumos tiekimo paslaugą, skaičiuojant nuo būsto kvadratinio metro, būtų ir socialiai teisingas.

Toks kuro užpirkimo ir  tiekimo būdas sudarytų puikias galimybes Vyriausybei pagaliau susiskaičiuoti ir teisingai pasirinkti kuro rūšis, kurios mažintų sąskaitas už šilumą, didintų energetinę šalies nepriklausomybę ir skatintų būsto renovaciją. Pagaliau būtų aiškumas, kiek ir už ką moka vartotojai.

Vilniaus miesto taryba                2011 04 19

Kandidato į Vilniaus mero postą Artūro Zuoko kalbos tezės:

Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami  miesto tarybos nariai ir posėdžio svečiai,
Šią atsakingą akimirką  pristatau Jums savo kandidatūrą į Vilniaus miesto vadovo postą  ir naujos Vilniaus miesto tarybos darbų prioritetus. Darbų prioritetai parengti vadovaujantis koalicijos partnerių, visuomeninio judėjimo TAIP, Darbo ir LSD partijų bei Rusų aljanso atstovų, bendrai parengta koalicijos darbų programa, kurią jau pristatėme visuomenei.
Kalbėdamas apie praėjusios kadencijos tarybos vadovų darbą  pateiksiu ne savo nuomonę, o vilniečių apklausos duomenis: (1 skaidrė)

Plačiau…

Kiek kainuoja rinkimai Amerikoje?
Kiek kainuoja rinkimai Lietuvoje daugiau ar mažiau žinome. Šį kartą noriu pateikti informaciją apie prezidentinių rinkimų kainas Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Politika labai brangus užsiėmimas. Prieš kelias savaites JAV prezidentas Barack Obama oficialiai pradėjo savo perrinkiminę kampaniją.  Ekspertai skaičiuoja, kad tai bus brangiausia lyg šiol buvusi kova už Baltuosius Rūmus.  Įvairūs juridiniai asmenys ir profsąjungos pasinaudos naujai įteisinta galimybe skirti neribotas pinigų sumas rinkimams ir tai svariai padidins 2012 metų prezidento rinkimų kainą.Kai kurie ekspertai skaičiuoja, kad būsimoji prezidentinė rinkimų kampanija lengvai gali pasiekti net 2 milijardus dolerių, t.y. apie 5 milijardus litų.
2008-ųjų metų rinkimų kampanijos metu Obama viršijo ankstesnių rinkimų finansavimo rekordus ir   surinko daugiau nei $745 milijonus dolerių rinkimų kampanijos išlaidoms apmokėti.  Didžioji dalis šių aukų buvo surinktos iš entuziastingų smulkių aukotojų.  Ši suma buvo daugiau nei dvigubai didesnė už tą, kurią surinko jo pagrindinis konkurentas, Respublikonų partijos atstovas John McCain, kuris, beje, neseniai lankėsi ir Lietuvoje. O lyginant su George W. Bush rinkimų išlaidomis 2000-aisias metais, kurios „tesiekė“  80 milijonų dolerių, Obamos rinkimų kampanija net keturis kartus brangesnė.  
Pastarosios kampanijos metu, Obama agresyviai vilioja turtingus rėmėjus.  Jo štabas jau yra paprašęs daugiau nei 400 aukų rinkėjų („fund-raisers“) surinkti bent po $350,000 iki šių metų galo.
Kaip matote iš skaičių, rinkimų kaina smarkiai auga. Gal tai ir JAV dolerio realaus nuvertėjimo įrodymas?