Žemės drebėjimas, cunamio banga, ugnikalnio išsiveržimas, sprogimai atominėje elektrinėje. Žmonių aukos tik pradėtos skaičiuoti. Ir visos šios nelaimės tekančios saulės šalyje –Japonijoje. Gyvenimas paralyžuotas, greitieji traukiniai stovi, oro uostai uždaryti, milijonai žmonių be elektros ir telefono ryšio. Žmonės su nerimu laukia žinių iš kitų atominių elektrinių.
Tikriausiai visi prisimenate cunamį Indijos vandenyne 2004 metais, kuris nusiaubė Tailandą, Indiją, Indoneziją, Malaiziją ir Šri Lanką. Baisingas cunamis pareikalavo apie 200 tūkstančių žmonių gyvybių, niekas iki šiol tiksliai aukų nesuskaičiavo. Buvo visiškai sunaikinti pakrantės miesteliai ir kaimeliai.
Ačiū Dievui, Japonijoje veikia puiki perspėjimo sistema ir seismologinės priežiūros institucijos, todėl žmonės spėjo atsitraukti iš pavojingų vietų.
Dvi katastrofos – viena 2004 m. neturtingose šalyse, kur žuvo keli šimtai tūkstančių žmonių, kita -šį savaitgalį, vienoje turtingiausių ir labiausiai išsivysčiusių šalių. 2005 m., praėjus metams po cunamio, teko lankytis Tailande. Mano nuostabai, žmonės labai greitai susitvarkė ir atkūrė normalų jų sąlygomis gyvenimą.
Tačiau Japonijoje bus kitaip. Atrodo, civilizacija save naikina žiauriau, tarsi ji prisijungė prie gamtos stichijos. Taip greitai neatstatysi atominių elektrinių, neatkursi greitųjų traukinių eismo ar automobilių autostradų.
Visi su nerimu laukiame, ar atominių elektrinių radiacija netaps XXI amžiaus nematomu cunamiu, kurio pasekmes jaus ne viena karta.