Jei aktorius Jeremy Irons gyventų Vilniuje, jis balsuotų už Artūrą Zuoką!

Vakar ant Tauro kalno, šalia Profsąjungų rūmų susirinkome paminėti Tautos namų idėjos. Šiame pastate turėjo veikti lietuvių kultūros židinys. Prieš  ketverius metus,  pažymėdami 100-to metų sukaktį, kai Jonas Basanavičius per Lietuvių mokslo draugijos steigiamąjį susirinkimą iškėlė Tautos namų idėją, pastatėme ant kalno paminklinį akmenį. Nors vakar poetas Justinas Marcinkevičius ceremonijoje negalėjo dalyvauti, prisiminėme dar 2007 metais pasakytus poeto žodžius: „statome Valdovų rūmus tuo metu, kai savų namų neturi Tauta. Bet tikiu, kad turės. Ir aš ne vienas toks“.
Iš štai šiandien, vasario 16 dieną, išgirdau liūdna žinią – Lietuva neteko didžio Poeto ir Piliečio. Nėra žodžių, kuriuos šią akimirką būtų galima ištarti. Tiesiog geriau prisiminti jo žodžius…

Prieš kelias dienas Vilniaus arkivyskupijos organizacija „Caritas“ paragino Vyriausybę, Seimą ir savivaldybes keisti socialinio būsto aprūpinimo sistemą ir vietoj būsto skyrimo mokėti nuompinigius. Jų vertinimu, tai padėtų aprūpinti namais jų neturinčius ir sutaupytų valstybės lėšų.
Pritariu, tai – neabejotinai geras ir teisingas pasiūlymas. Nuoma padėtų išspręsti keletą problemų: greitai aprūpinti būstu daugumą žmonių, kurie metų metais laukia eilėje. Šiuo metu Vilniuje apie 5000  vilniečių laukia socialinio būsto. Būsto nuoma padėtų socialiai sudėtingoms šeimoms  gyventi skirtingose miesto vietose. Dabartinė socialinio būsto statybos programa Vilniaus mieste praktiškai koncentruota vienoje vietoje – Pilaitėje, o specialistai puikiai žino, kad tai apsunkina tokių šeimų integraciją bei didina socialinę atskirtį.
Ką reikėtų padaryti? Be abejonės, pirmiausia atsisakyti termino „socialinis būstas“.  Modernūs miestai nebeturi tokios sąvokos, nes ji laikoma žeminančia. Tiesiog tai vadinkime „miesto būsto fondu“, kuris nuomojamas skirtingoms šeimoms pagal įstatymų nustatytas paramos programas. Žmonės, laukiantys miesto būsto, siekia turėti ilgalaikę garantuotą nuomos sutartį ir mažesnę nuomos kainą. Vilniuje „socialinio būsto nuomos kaina“ yra nuo 2.0 iki 3.50 lt. už 1. kv.m. Taigi, 40 kv.m. būsto nuoma  mėnesiui kainuoja apie  100 – 130 Lt,  plius komunaliniai mokesčiai.
Antra – turime pradėti naują municipalino būsto  programą, kuri skatintų būsto nuomą, o ne pirkimą. Tokios programos esmė – ilgalaikė būsto nuoma ir keitimo pagal poreikį galimybė. Jauna šeima nuomojasi vieno kambario būstą, susilaukus vaikų – dviejų ar trijų ir t.t. Turime ne vieną gerą pavyzdį Europos miestuose.

Plačiau…

Šiandien „Siemens“ arenoje  pirmą kartą Vilniaus miesto  istorijoje vyks sporto mugė „Sportuojantis Vilnius“, skirta vaikų užimtumo programos skatinimui. Sporto mugės metu vyks MHP pasaulio rąsto kėlimo čempionatas bei Lietuvos ir Pasaulio galiūnų dvikova.

Prisiminiau sporto prekių gamintojų marketingo tyrimus, kurie teigė, kad žmogus jaučiasi didžiausiu sportininku, kai renkasi ir perka sporto prekes, drabužius ar įrangą ir  kai stebi sporto rungtynes. Įdomus buvo pastebėjimas, kad žmogus, kai perka sporto inventorių,  jį panaudoja tik apie 20 proc. nuo planuoto tikslo. Pvz.: perka slides, su kuriomis galvoja slidinėti 10 kartų per metus, bet realiai tai nutinka tik kelis kartus

Taigi visi skubėkite į sporto mugę, kurioje bus ne prekės, o mūsų sporto mokyklų ir būrelių pasirodymai. Čia galėsite išsirinkti geriausią sporto užsiėmimą sau ar savo atžalai.

Vilniaus miesto  vizija ir strateginis tikslas iki 2020 metų – tapti Vidurio ir Rytų Europos moderniausiu miestu, politikos, verslo bei kultūros centru. Tačiau šis tikslas yra aiškus ir suvokiamas tik specialistams,  o žmonėms ir net politikams reikia aiškiai suprantamo tikslo, kuris būtų konkretus ir priimtinas daugeliui žmonių. Būtų labai gerai, kad toks tikslas taptų kriterijumi ir priimant sprendimus bei atsakant į klausimą – „tai mus priartina prie tikslo ar ne?“. 

Todėl ir išsikeliame tokį ambicingą tikslą –Vilniuje 2020 metais  vidutinis atlyginimas su mokesčiais bus 6400 Lt.  Būtent toks 2020 m. atlyginimo dydis  buvo numatytas 2002 metais patvirtintame Vilniaus miesto strateginiame plane. Taigi, tai – ne naujas pažadas, o ir šiuo metu galiojantis sprendimas, kuris politikų buvo tiesiog užmirštas. Daugelis politikų užmiršta ką pasižadėję ar patvirtinę įvairiose strategijose.
Didesnis atlyginimas – aktualus visiems. Politikai bei tarnautojai turi skirti visą savo energiją bei žinias tam, kad didėtų žmonių pajamos. Jos padės atkurti žmonių orumą, stabdys tautiečių emigraciją, skatins miesto, o kartu ir šalies, ekonomikos augimą bei miesto biudžeto didėjimą.
Be abejonės, tai – ambicingas tikslas, kurį pasiekti bus nelengva. Ne politikai padidins atlyginimus. Mano pažadas ir įsipareigojimas, padaryti viską, kad tai pavyktų visų bendromis pastangomis.

Su ekonomistais atlikome ne vieną analizę ir skaičiavimus. Per aštuonerius metus nuo 2000 iki 2008 metų atlyginimas Vilniuje padidėjo daugiau nei dvigubai, nuo 1100 iki 2540 Lt. Nuo 2009 metų dėl ekonomikos nuosmukio vidutinis darbo užmokesčio augimas mūsų šalyje sustojo ir net apie 8 proc.  sumažėjo. Vilniaus apskrityje 2008 metais buvo sukuriama BVP už 43,6 milijardus litų. Vienas vilnietis 2008 metais sukurdavo BVP už 51 tūkstantį litų. Bet tai mažiau nei mūsų kaimynių sostinių gyventojai, pavyzdžiui: Talino gyventojas už 68.6 tūkstančius, o Rygos už 60 tūkstančių. Turime išsiaiškinti, kodėl ir kas nulėmė šiuos skirtumus. Siekiant tikslo – 6400 Lt vidutinio atlyginimo, iki 2020 metų turėsime padidinti BVP Vilniuje daugiau nei dvigubai, o vienas vilnietis turės sukurti vertės už 112 tūkstančių litų. Toks tikslas aiškiai formuoja uždavinius ir padeda parinkti konkrečias priemones, kurios skatintų augti atskirus ekonomikos sektorius. Pavyzdžiui, turistų ir lankytojų skaičių turime padidinti per 10 metų nuo 650 tūkstančių iki 2,3 milijono per metus. Tam būtina atkurti bazinį oro vežėją. Bankrutavus avia kompanijai „FlyLAL“ šalies, o ypač Vilniaus BVP prarado apie 1.5 milijardo litų BVP.  Siekiant tikslo – 6400 Lt visuotinio atlyginimo – reikės nemažiau kaip 20 proc. padidinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo efektyvumą, skatinti tiesiogines užsienio investicijas, plėtoti konkurencingą ir didelę pridėtinę vertę turinčias verslo šakas. Turėsime eksportuoti medicinos paslaugas, o ne  medicinos specialistus. Būtina skatinti užsienio studentų mokamas  studijas Vilniuje. Tai koreguotų ir švietimo programas, nes kiekvienas vilnietis turi puikiai šnekėti angliškai ir rusiškai.
Pinigai, kurie gali likti Vilniuje, turi likti čia ir skatinti mūsų ekonomiką, pvz.: biokuro gamyba vietoje šilumai gaminti naudojamų dujų.

Plačiau…