Belieka, tik dar kartą pakartoti poziciją, kurią buvau išsakęs dar 2009 metų sausio mėnesį,  kai Vyriausybė  ketino įrengti kasos aparatus turgavietėse. Tuo metu tarp koalicijos partnerių vyko didelės ir aštrios diskusijos dėl tokio Vyriausybės ketinimo. Buvo atlikta ir ne viena analizė bei vertinimas. Vyriausybės siūlymas įrengti kasos aparatus buvo grindžiamas tuo, kad turgavietėse nelegaliai prekiaujama iš Lenkijos atvežta mėsa su lengvatiniu pridėtinės vertės mokesčiu, todėl nukenčia vietos gamintojai ir perdirbėjai. Tačiau tokio ketinimo atsisakyta, nes buvo priimta nuomonė, kad kasos aparatai šešėlio nesumažins, tik stipriai paveiks smulkųjį verslą. Faktiškai jis bus priverstas keisti juridinę veiklos formą arba nutraukti veiklą, o tai reiškia – papildyti bedarbių gretas.

Kas nutiko per tuos dvejus metus, kad Vyriausybė vėl taip aršiai stumia privalomą kasos aparatų įvedimą turgavietėse. Negi, tai bus parodomoji kovos su šešėliu akcija?
Reikia priminti, kad atsisakius kasos aparatų turgavietėse tais pačiais 2009 metais buvo priimti geri ir teisingi sprendimai, kurie išsprendė neapskaitytos lenkiškos produkcijos pardavimo problemą. Pirma – įsigaliojus sugriežtintoms verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklėms, verslo liudijimų savininkai neteko teisės parduoti žemės ūkio ir maisto produktus gyventojams, įsigijusiems verslo liudijimus. Antra – turgaviečių administracijos privalėjo fiksuoti prekių įvežimą ir išvežimą iš turgaviečių, o kilmės dokumentus, važtaraščius ir sąskaitas faktūras laikyti užantspauduotus.
Sugriežtinta kontrolė ir papildomai priskirtos valstybinės kontroliuojančios institucijos, taip pat ir policija turi tikslią informaciją apie apyvartą turgavietėse. Taigi, čia kasos aparatas nieko neišspręs.  Jis neprivers prekybininkų su verslo liudijimais, pasiekus 100  tūkst. litų apyvartą, registruotis PVM mokėtoju vien dėl sudėtingos apskaitos ir mažo prekybos pelningumo. Taigi, tai vėl administracinėmis priemonėmis bandoma priversti smulkųjį verslą keisti veiklos formą, persiregistruoti į uždarąją akcinę bendrovę.
Ši Vyriausybė nuo 2008 metų „naktinės mokesčių reformos“ kryptingai ar tiesiog dėl kompetencijos stokos naikina smulkųjį ir vidutinį verslą. VMI duomenimis, verslo liudijimus turinčių gyventojų skaičius per pastaruosius dvejus metus sumažėjo net 35 proc.: 2008 m., juos turėjo 99,2 tūkst. gyventojų, o 2010 m. -  jau tik 64,6 tūkst. gyventojų. Atitinkamai, pagal paskelbtus „Eurostat“ bedarbystės rodiklius, Lietuva aplenkė Latviją. Tik Ispanijoje nedarbo lygis (20,6 proc.) yra didesnis nei Lietuvoje, kurioje šiuo metu bedarbystė pasiekė 18,3 procento, o Latvijoje – 18,2 procento. Kasos aparatų įrengimas ir dėl to išaugusi administracinė našta paskatintų dalį legaliai dirbančių smulkių verslininkų pereiti į šešėlį, nemokėti jokių mokesčių ir papildyti socialiai remtinų asmenų gretas. 

Plačiau…