„Pew Global Attitudes Projec“ atlikto tyrimo duomenimis, vos 17%  lietuvių 2009 metais, palyginus su 40% 1991-aisiais, manė, jog žmonės turi siekti savo tikslų be valstybės įsikišimo. Tai buvo mažiausias skaičius tarp 14-os  tirtų valstybių. Pateikti  tyrimai yra aiškus signalas, kad per Nepriklausomybės laikotarpį Lietuvos švietimo sistema, auklėjimas šeimoje bei skirtingų politinių partijų veikla formavo nesavarankišką žmogų. Tokia sistema naikino visuomenės lyderius ir tapo netolerantiška idėjoms bei iššūkiams. Teko matyti tyrimus, kuriuose dauguma abiturientų labiau norėtų dirbti valstybės tarnyboje, o ne bandyti kurti savo verslą ar imtis kitokios savarankiškos veiklos. Jaunimo emigracija taip pat yra liūdna šios statistikos dalis. Žiniasklaidos paviršutiniškumas ir primityvumas stipriai prisidėjo prie pesimistinių nuomonių formavimo. Nemalonu konstatuoti, bet per 20 metų netapome laisvesni. Turėdami minties ir žodžio laisvę, daugybę idėjų ir pasirinkimo galimybių, patekome į biurokratinių procedūrų ir visko neigimo priklausomybę.

Gal tai ir neišvengiama kaina, kurią mokame už galimybę eiti laisvės keliu, ir kurį galime pažinti tik savo klaidų sąskaita.

Tačiau ne viskas taip blogai. Dažnai nepastebime, kiek vis dėlto Lietuvos piliečiai daug nuveikė per tuos 20 metų.

2002  metais teko garbė priimti Dalai Lamą Vilniuje. Apžiūrėjęs miestą ir palyginęs įspūdžius su  1992 metų vizitu,  jis tarė: „matau, kad žmonės jūsų šalyje moka naudotis laisve“.

Plačiau…