Matyt, visi pavargome nuo to susipriešinimo, kurį kiekvieną dieną stebime ne tik televizorių ekranuose ar politikų kovų laukuose, bet daugeliu atveju ir visai šalia savęs.
Tikriausiai nesuklysiu sakydamas, jog kai paprašote pagalbos, dažnai išgirstate klausimą: „o kas man iš to?“ ar „kodėl turėčiau“. Dar blogiau, kai tokį beasmenį klausimą išgirstate iš valstybės tarnybą atliekančių darbuotojų ar net dirbančių privačiame sektoriuje.

Matyt, galima sutikti su žurnalistu Francis Spufford, kuris leidinyje „The Guardian“ (jo vertimas buvo ir „Lietuvos ryto“ portale), gana aiškiai suformulavo, kuo skiriasi sovietinė visuomenė nuo vakarietiškos.
Cituoju: „Sovietinė visuomenė buvo painus chuliganizmo, pataikavimo, spaudimo ir emocinio šantažo tinklas. Visi stengėsi kiek galėdami apsunkinti gyvenimą žmonėms, su kuriais turėjo reikalų, kad galėtų išpešti naudos mainais į tų sunkumų palengvinimą. Nori staliuko restorane, suknelės, kad pataisytų telefoną? Tada gauk man veltinio, atostogas prie Juodosios jūros, repetitorių mano sūnui. Vietoj pokapitalistinės laisvės ir humaniškos santvarkos Sovietų Sąjunga sukūrė prieškapitalistinę mainų sistemą su nemaža banditizmo doze“.

Plačiau…