Vilnius – Lietuvos Respublikos sostinė, taip teigia Lietuvos Respublikos Konstitucija. Ekonominis ir kultūrinis centras – tai rodo statistikos duomenys.

Vilniuje  sukuriama apie 35 proc. viso Lietuvos valstybės bendro vidaus produkto. Vilnius ir Vilniaus apskritis iki 2009 metų kasmet pritraukdavo apie pusę visų tiesioginių užsienio investicijų, pasiekiančių Lietuvą, taip sostinėje buvo surenkama apie 5 milijardai litų visų mokesčių, kurios sumokėdavo įmonės ir miesto gyventojai. Pagal LR Statistikos departamento duomenis, per laikotarpį nuo 1990 metų iki 2010 Lietuvos miestuose drastiškai mažėjo gyventojų skaičius: Vilniaus gyventojų skaičius sumažėjo 7,5 proc.( 45 tūkstančiai gyventojų), Kaune sumažėjo 20 proc. (85 tūkstančiai gyventojų), Klaipėdoje 12 proc. Vilniuje pastaraisiais metais gyventojų skaičius nustojo mažėti  ir  buvo gana stabilus. Sostinė tarsi tapo buferiu į užsienį norintiems išvykti mūsų tautiečiams, ypač jaunimui.

Taigi valstybės ekonomikos padėtis yra tiesiogiai susijusi su Vilniaus miesto savivaldybės veikla bei investicijomis į miesto infrastruktūrą. Pati liaudies išmintis skatina „sėti ten, kur auga“, t.y. investuoti ten, kur gaunama didžiausia grąža, kur galima surinkti daugiausia mokesčių. Politikai daug spekuliavo kurdami Vilniaus „baubą“, kuriam esą buvo neproporcingai skiriamos biudžeto ar ES lėšos, kartu dirbtinai skatinama Vilniaus ir likusios Lietuvos priešprieša. Deja, skaičiai ir faktai rodo ką kitą. Raginčiau Vyriausybę bei Seimą formuojant 2011 metų biudžetą atkreipti į tai dėmesį.

Pagrindinis savivaldybių biudžetų formavimo šaltinis – gyventojų pajamų mokestis (GPM), tiksliau – mokesčio dalis, kurią LR Vyriausybės teikimu Seimas palieka savivaldybėms. 2010 metais Vilniaus miesto gyventojams palikta 40 proc. GPM, Kaunui – 94 proc., o Klaipėdai – 86 proc. Įdomiausia, kad 2009 metais, Seime tvirtinant 2010 metų biudžetą Kauno miestui  GPM atskaitymai buvo padidinti nuo projekte numatytų 74 proc. iki 94 proc., o Klaipėdai nuo 64 proc. padidėjo iki 86 proc. Vilniui liko tie patys 40 proc., nors puikiai buvo žinomos sparčiai augančios miesto skolos ir įsiskolinimai ūkio subjektams, apie kuriuos pakalbėsime atskirai. Keista, kodėl Vyriausybė išgirdo tik svarius Kauno ir Klaipėdos argumentus, o sostinę paliko nuošalyje.

Plačiau…