Šį šeštadienį  visuomeninis judėjimas „TAIP“drauge su  „bohemiečiais“ bei „Silence“  ir aktyviais vilniečiais – Facebook‘o draugais valė kino teatrą „Lietuva“. Čia lapkričio 6 dieną įvyks pirmasis koncertas „XYZ“, kurį rengia „bohemiečiai“ kartu su „Silence“.

 Per kelias valandas daugiau nei šešiasdešimt susirinkusių entuziastingų žmonių sugebėjo išvalyti didžiąją salę, vestibiulį. O pastato langai blizgėjo taip, tarsi ant jų niekada nebūtų buvę pripaišyta grafičių.

Gaila, kad talkoje  nedalyvavo „Lietuvos“ „gynėjai“, kurie prieš keletą metų taip aktyvia reiškėsi, kovodami už kino teatro egzistavimą. Talkoje dalyvavo tik „TAIP“ nariai, „bohemiečiai“, „Silence“ ir keletas aktyvių vilniečių. Taigi išryškėja akivaizdus skirtumas: vieni „kovoja“ už „Lietuvą“, o kiti ją kuria.

Plačiau…

 Vakar oficialiu laišku kreipiausi į kiekvieną Seimo narį ragindamas atkreipti dėmesį į sudėtingą Vilniaus miesto savivaldybės finansinę padėtį ir pastaraisiais metais išaugusius finansinius įsipareigojimus. Jau anksčiau savo Blog‘e esu rašęs, kad  tvirtinant 2011 metų biudžetą, būtina padidinti GPM atskaitymus Vilniaus miesto savivaldybei nuo 40 iki 60  proc. ir taip atkurti sostinės mokumą. Gaila, bet daug kam svarbiau yra trumpalaikiai postai, o ne miesto finansinė situacija.
Todėl laiške pabrėžiau, kad valstybės ekonomikos padėtis yra stipriai susijusi su Vilniaus ir Vilniaus apskrities ekonominiu gyvybingumu. Vilniuje sukuriama apie 39 proc. viso Lietuvos valstybės bendro vidaus produkto. Vilniui GPM dalies didinimas – ne pageidavimas, o būtinybė, siekiant spręsti nedarbo, investicijų, įsiskolinimų bei ekonomikos atsigavimo problemas. Vilniuje investuotas litas su kaupu grįžta mokesčių pavidalu į valstybės biudžetą.
Nuo 2007 metų Vilniaus miestui skiriama 40 proc. GPM. Dar 2009 metais, Seime tvirtinant 2010 metų biudžetą, Kauno miestui  GPM atskaitymai buvo padidinti nuo projekte numatytų 74 proc. iki 94 proc., o Klaipėdai  nuo 64 proc. iki 86 proc., o Vilniui liko tie patys 40 proc., nepaisant sparčiai augančio nedarbo, didėjančių miesto skolų ir įsiskolinimų ūkio subjektams. Vyriausybė išgirdo svarius Kauno ir Klaipėdos argumentus, o sostinę paliko nuošalyje. Pagal 2008 metų duomenis kiekvienam vilniečiui tais metais tekdavo 1832 Lt biudžeto lėšų, kai Rygoje – 2372 Lt, Taline – net 3768 Lt.
Tikiuosi, Seimo nariai šią klaidą ištaisys dabar tvirtindami 2011metų biudžetą.

Vakar  kartu su „Saulėtekio“ studijos vadovais organizavome vakarą -„Paskutinė vakarienė“, kuris buvo skirtas atsisveikinimui  su Lietuvos kino studija. Liūdnų nuotaikų vedami į didįjį LKS paviljoną rinkosi  garsūs aktoriai, režisieriai, operatoriai ir kino mylėtojai. Nelengva buvo išgirsti jų pamąstymus ir dvejones, pasakojimus apie kino studijos statybą ir daugiau nei 40-ies metų darbą. Dauguma jų tik beviltiškai gūžčiojo pečiais, kad, matyt tuomet,  per mažai buvo kovota dėl LKS išsaugojimo. O, gal ir visi apsigavo, nes 2004 metais buvo aiškus Vyriausybės pažadas, kad LKS išliks, o privatus šeimininkas dirbs geriau ir efektyviau. Kino studijos darbuotojai  tikėjosi, kad nauji šeimininkai bus kino žmonės, o ne nekilnojamojo turto vystytojai.  Ir jei tuomet būtų žinoma, kad LKS studija bus griaunama, tai visi būtų kryžiumi gulę.

Akivaizdūs faktai tik patvirtina tai, ką dažnai sakau, jog  privatizacija ne visada yra geriausias būdas siekiant efektyviau panaudoti valstybės turtą ir vykdyti visuomenei svarbią veiklą. Būtina griežta kontrolė, jog įsipareigojimai pagal privatizavimo sutartį būtų įvykdyti ir naujas kino paviljonas Skaidiškėse kuo greičiau pradėtų savo veiklą. Dabar griaunamas ne tik LKS pastatas, bet ir suduotas didelis smūgis lietuviško kino industrijai.

Labai gaila, kad LKS turėjome surengti „Paskutinę vakarienę“. 2004 m. Vyriausybės padarytos privatizavimo klaidos jau nebeištaisysime, o praėjęs vakaras buvo tik dar viena proga prisiminti kino istoriją, filmus, jų aktorius bei režisierius. Spalio 20d., šio  renginio išvakarėse mirė lietuviškų vaidybinių, dokumentinių ir animacinių filmų operatorius Algirdas Šimkus. Saulėtekio studijos vadovas Evaldas Kubilius pakvietė visus susirinkusius pagerbti šį garbų žmogų ilgametį LKS studijos darbuotoją, tylos minute. Tylos minutė buvo tokia garsi ir simboliška…

Plačiau…

Vyriausybė ir politikai ilgai kalbėjo apie projektą – „Visuomį“, naują valstybinę įmonę, kuri, anot jų turėtų gerinti ir pertvarkyti valstybinių įmonių valdymą bei didinti jų efektyvumą. Vienas iš pagrindinių tokios įmonės kūrimo tikslų – atriboti politikus nuo kišimosi į valstybinių įmonių veiklą. Labai sveikintina, bet..!

Po tokių kalbų apie „Visuomį“ ir politikų atribojimą nuo kišimosi į valstybinių įmonių veiklą, iš karto atsiranda skambių pareiškimų ir net iniciatyvų prieš privatų verslą, siekiant reguliuoti jau ne valstybinių įmonių, o privataus verslo prekybos antkainius ir gal būt taip sustabdyti maisto prekių kainų didėjimą.

Šią savaitę dar geriau, nes Energetikos ministerija pirmadienį Vyriausybei pristatė savo siūlymą – įstatymu neriboti elektros energijos įmonių pelno dydžio. Šiuo metu elektros energijos įmonių pelnas reglamentuojamas įstatymu ir negali būti didesnis nei 5 proc. Kaip argumentą  energetikos ministras pateikia pasaulinę praktiką, esą elektros energijos sektoriaus įmonių pelnas turėtų būti 7-10 proc. ir kartu pripažįsta, kad didėjant įmonių pelno maržai gali didėti ir elektros kaina vartotojams.

Trys žinios bei viena kitai prieštaraujančios iniciatyvos. Suprantama, nustojus riboti elektros energijos įmonių pelnų dydį – elektros kaina vartotojams išaugtų labai greitai, o ekonominio sunkmečio slegiamiems gyventojams ir verslui tai dar vienas krūvis, kuris didintų išlaidas bei sumažintų konkurencingumą. Tai darytų įtakos ir kitų produktų kainoms. Jei tai sąlyga, kurią kelia galimi Atominės elektrinės statytojai ,Vyriausybė turi atvirai tai pripažinti ir visuomenei pasakyti, kokia bus tokio projekto galutinė kaina ir ar tai išviso apsimoka.  

Plačiau…