Daug diskusijų kilo, kai  Ūkio ministerija (ŪM) pristatė planą, kaip efektyviau valdyti valstybines įmones. Kaip argumentas buvo minima didelė Valstybės valdomo turto vertė, kuri siekia apie 18 milijardų  litų, o Valstybės biudžetas 2009 m. pasipildė tik 44,8 mln.  litų dividendų. Teigiama, kad po reformos ši suma galėtų išaugti iki 300 – 400  milijonų, o ilgainiui pasiektų gal net ir milijardą.
Valstybės įmonių valdymą būtina gerinti ir kartu  siekti didesnio efektyvumo. 2009 metų Nobelio premiją už laimėjimus ekonomikos srityje – „už ekonomikos valdymo analizę, ypač viešąją nuosavybę“  gavo Indianos universiteto (JAV) mokslininkė Elinora Ostrom. E.Ostrom pasipriešino įsišaknijusiai nuostatai, kad visuomeninis turtas visuomet yra tvarkomas prasčiau, todėl esą jis turi būti arba reguliuojamas išimtinai centrinės valdžios, arba privatizuojamas. Kartu ji paminėjo būtinas sąlygas efektyviam viešojo turto valdymui: geri ir kompetetingi vadovai, aiškus reguliavimas ir įstatymai, kurie skatina skaidrią konkurenciją rinkoje bei politikų atribojimą nuo tiesioginio kišimosi į įmonių valdymą.

Taigi visi argumentai „už“, bet kažkodėl dauguma  „prieš“?
Pirma: ši Vyriausybė dažnai steigia naujas institucijas, vietoje to, kad reorganizuotų esamas, ir taip efektyvintų jų veiklą. Šiuo metu veikia Turto bankas ir Turto fondas, kurie tarsi ir atsakingi už valstybinio turto priežiūrą ir naudojimą. Galioja  dar ankstesnių vyriausybių priimti sprendimai, kurie nustato, įmonių veiklos efektyvumo rodiklius ir mokamus dividendus į Valstybės biudžetą. Kartu tai ir kriterijus, pagal kurį vertinama įmonės administracijos veikla, premijų skyrimas ir t.t. Taigi, Vyriausybė savo argumentus dėl efektyvesnio įmonių valdymo turėtų įgyvendinti praktikoje – reorganizuoti ir suefektyvinti Turto fondo ir Turto banko veiklą, taip pat ir valstybinių įmonių veiklą.

Plačiau…