Greitieji kreditai – auganti bėda, už kurią mokės visuomenė
2010 - 09 - 2, Ketvirtadienis 8:42Kol Seimas, Vyriausybė ir Lietuvos Bankas tik kalba apie greitųjų kreditų verslo įstatymus ir taisykles, galioja principas , kad viskas galima, kas nedraudžiama. O gyvenime kaip toje greitųjų kreditų vienos iš įmonių reklamoje: ,,pasiskolinai skaitytuvą – atiduosi kompiuterį“. Žmonės, patikėję lengva ir greita paskola, dažnai verčiami bėdų ir aplinkybių, vėliau turi mokėti dideles palūkanas, kurios tik dar labiau įklampina į dideles skolas. Teko skaityti žmonių laiškus, kuriuos Seime gauna mano žmona Agnė. Patekusiųjų į greitųjų kreditų palūkanų karuselę istorijos kraupios, ir gaila, kad Agnės siūlymai kol kas Seime juda vėžlio greičiu.
Visiška šio įžūlaus „bizniavimo“ (verslu to negalima vadinti) viršūnė, kai viena greitųjų kreditų įmonių savo paslaugas sumanė teikti baruose, restoranuose bei kavinėse. Taigi, jeigu išgėrei butelį ir trūksta antram – prašau, jums paskola prie baro. Su palūkanomis už vieną butelį sumokėsi dėžės kainą. Dažniausiai tai bus jau ne to besiskolinančio pinigai, o visos šeimos ar artimųjų pragyvenimo lėšos.
Viename „Verslo žinių“ straipsnyje, greitąsias paskolas teikiančios įmonės direktorė teigė, kad maisto įstaigose teikiamoms paskoloms besipriešinanti asociacija niekuomet nekomentuoja narių verslo veiklos. Įstatymui neprieštaraujanti komercinė veikla ir konkurencinė kova, anot jos, yra pačių verslo klientų reikalas. Taip, paprastas atsakymas, nes įstatymai to nedraudžia. Gaila, kad šio verslo atstovai (noriu tikėti, yra ir tokių) deda į krūmus ir vengia pasmerkti tokius neatsakingus „biznierius“. Tikiuosi, kad tai iššauks Seimo narių reakciją ir pagaliau bus greitai peržiūrėtos greitųjų kreditų veiklos sąlygos. Aišku, kaip visada lazda bus perlenkta į kitą pusę, po kurios toks verslas paprasčiausiai bankrutuos, nors civilizuotas greitųjų kreditų verslas turi veikti. Tačiau kol Lietuvoje savireguliacijos principai neveikia nei politikoje, nei versle ir dauguma laikosi principo ,,ne mano pupos, ne mano daržas“ vienintelis reguliavimo kriterijus – kraštutinumai.
O gerų pavyzdžių ir praktikos kaip veikia greitųjų kreditų verslas toli nereikia ieškoti.
Pavyzdžiui, Estijoje numatyta, kad vartojimo kreditas gali būti laikomas „neatitinkantis geros moralės“, jei palūkanos tris kartus didesnės nei kredito įstaigų teikiamų vartojimo kreditų palūkanos. Italijoje lupikavimas yra baudžiamas nusikaltimas. Jis prasideda, jei palūkanų normos – 50 proc. didesnės nei Italijos banko nustatyta vidutinė metinė norma. Vokietijoje remiantis teismų praktika, sandėris laikomas nesąžiningu, jei palūkanų normos daugiau nei 100 % didesnės, lyginant su vyraujančiomis rinkoje. Draudžiama kreditus suteikti naktį. Kitose šalyse yra apribojimų kreditų teikimo spartai – negalima paskolos išduoti per 15 minučių, sąskaita pasipildo tik po 24 valandų ir suteikiama galimybė atsisakyti tokios paskolos.
2010 - 09 - 05, 10:29
Visų pirma gal reikėtų taip nesiskolinti?
2010 - 09 - 03, 13:00
Pirmieji žmonės buvo neišmintingi. Paskutiniai lietuviai taip pat neišmintingi.
Blogai, kai iš naujo išradinėjamas dviratis. Tragiška, kai nesinaudojama jau išrastu dviračiu. Nusikalstama, kai reikia važiuoti, o stovima vietoje. Kalbu apie padėtį greitųjų kreditų rinką.
Būtų bent kaip Estijoje…
2010 - 09 - 02, 10:25
Nu, ka jus, Arturai? Baikit! :)
Brazauskienes rentos klausimo sprendimas siuo metu yra strateginis musu „valstybes“ politikos prioritetas. Visa kita kaip nors palauks :)
2010 - 09 - 02, 10:06
Godumas.
2010 - 09 - 02, 9:57
„Visiška šio įžūlaus „bizniavimo“ (verslu to negalima vadinti)“
Sunku su tuo iki galo sutikti, bet kuriuo atveju tai yra verslas, taciau greituju kreditu „problem“ yra ne tai , jog pasiskolines 1000lt po menesio atiduoti turi 1100, ne ne tai yra didziausia beda, beda yra tai, kad zmones praleide mokejimo terminus, jiems pradedamos skaiciuoti milziniskos palukanos (2proc/diena) is praktikos sakau zmogus, kuris buvo pajegus paimti ir atiduoti 5tukstanciu litu kredita, laiku jo nesumokejes, ikrenta i duobe su 7-8tukstanciu litu skola, nekalbu jei dar prisideda teismo ir antstolio vykdymo islaidos, tada visai baisu pasidaro.
BUtent tai mes pastebime savo darbe, kuriame visi klientai yra iklimpe i greituju kreditu skolas, per vadinamaji „start-up“ 2vasaros menesiai padejome jau daugiau kaip 20 zmoniu, sumazinome bendrus isikolinimus daugiau kaip 50tukstanciu litu, jie buvo priskaiciuoti neteisetai!, 20 zmoniu padejom,o kiek tukstanciu zmoniu neturedami , jokio teisinio issilavinimo sutiko sutiko su milzininskomis, neteisetai priskaiciuotomis sumomis?! nezinau kur valstybe ziuri, juk zmogus su tokiomis skolomis (neteisetai isaugus 2x), normalaus vartotojas taps tik po 5-6 metu, kada atsiskaitys su kreditoriais, va ir „kelkim“ VARTOJIMA salies viduje, visiems norintiems konsultaciju, ir tikslingu sprendimu lauksime kreipiantis . PRIEŠ Finansines Problemas. info@pfp.lt – tai nereklama, tiesiog labai tiksli tema p. Arturai.
2010 - 09 - 02, 9:56
Labas, vargiai plačioji visuomenė atsiskaitys už asmenines skolas. Kad ne viena šeima patirs skaudžių nuostolių sutinku. O seimo nariai galbūt nepriima normalių įstatymų, kadangi ir patys tame versle ne vienas investavo? prieš 10 m.iš šalies teko stebėti kaip pažystamas žmogus pasitikėdamas kitu pasirašė, jog jis garantuoja savo asmens lėšomis jei draugas negrąžins paskolos. Baigtis tragiška, neteko 4000 dolerių. Tada klestėjo ir tokie versliukai, ašku nelegalūs, nes skolinti pinigus ir reketuoti žmones nesulaukus nei termino buvo nebaudžiama. O plungiškį Giržada taip ir nepasodino, nors ilgai tąsėsi po teismus. Dabartiniu atveju žmonės įbauginti dėl savo ateities ir finansinio rūpesčio tikrai nesugebės dar rasti lėšų bylinėjimuisi su pinių maišais. Kurie dar ir juristus turi ginančius jų interesus. O gyvename teisinėje valstybėje:)