Saulės energija tampa konkurencingesne
2010 - 08 - 9, Pirmadienis 19:00Dar prieš keletą metų negalėjome įsivaizduoti, jog elektrą bus galima išgauti iš saulės energijos net Lietuvoje. Kol kas šios energijos plėtrą stabdo tai, kad ji brangi ir reikia daugelio metų, kad atsipirktų. Tačiau, pasak International Herald Tribune (The global edition of the New York Times 04082010) (Solar power’s cost efficiency improves (Nuclear Energy market in the United States) on Reportlinker – July 2010), kol saulės energijos kaina mažėjo, atominė per aštuonis metus nesustabdomai išaugo. Apytikriai skaičiavimai parodė, kad dar 2002 metais išlaikyti vieną atominį reaktorių kainavo apie 3 milijardus dolerių, tačiau nuo to laiko kainos sparčiai pakito ir siekia apie 10 milijardų. Maža to, augimas vis dar nesustabdytas.
Atominės elektrinės pastatymo kaštai be galo dideli. JAV tyrėjų duomenimis, pasiektas dar vienas istorijos laiptelis – atominė energetika brangsta,o saulės energija pinga. Todėl galimi naujų jėgainių statymo darbai. Todėl ši nauja informacija parodo, kad saulės energija ne tokia gal ir brangi, jei tikslai suskaičiuosime kiek realiai kainuoja atominė energetika. Tai ir parodo šis straipsnis JAV pavyzdžiu.
Padėtis JAV yra tokia, jog mokesčių mokėtojai jau ima mokėti už naują atominę elektrinę, tik pradėjus jos statybos darbus. Galima daryti išvadą, jog žmonės moka dideles sumas už elektrą, nors realiai ji bus tiekiama tik praėjus dvylikai metų. Įdomu ir tai, kad komunalines paslaugas teikiančios įmonės atsiriboja nuo visos galimos rizikos, permesdamos viską ant mokesčių mokėtojų pečių.
2009 metų tyrimai parodė, kad statybos, kainų rinkos ir operatyvinė rizika yra tokia didelė ir nuolatos kintanti, jog kiekviena jų atskirai gali labai greitai sužlugdyti komunalines paslaugas teikiančias įmones. Politinės ir ekonominės sąlygos šiuo metu skatina naujos atominės energijos gamyklų pritaikymą, tačiau dauguma komunalinių paslaugų tiekėjų, siekiančių pastatyti naują atominę elektrinę, nėra susitvarkę finansinių problemų ir susilaukę neigiamos reputacijos.
Dabartinė rinkos krizė sumažino energijos paklausą net labiau nei 1970 – ųjų naftos kainos kilimas. Paklausos sumažėjimas atsirado dėl ekonomikos nuosmukio, kuris pakeitė elektros energijos išeikvojimo poreikį.
Tačiau nepaisant ekonominių iššūkių atominė energetika išlieka stabili. Galiausiai, naujos elektrinės nebus naudojamos iki 2016 metų, taigi šiandieninės rinkos sąlygos nėra labai aktualios, nes komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms yra užtikrinta paskola ir pastatymo darbai. Taigi, net jei projektas ir nepavyktų, tokios įmonės turėtų naudos, o visa rizika būtų permesta mokesčių mokėtojams.
Tokie energijos teikimo rinkos pasikeitimai verčia susimąstyti valdžią apie naujas technologijas ir galimybes, kas ir kaip turi konkuruoti. Mažesnės kainos ir mažai anglies dvideginio išskiriantys reaktoriai šiuo metu jau yra įmanomi, todėl kryptingai siekiama sukurti naujas technologijas. Įgyvendinus jas, elektros energijos kaina už kilovatvalandę sumažėtų beveik tris kartus.
Todėl Lietuvos įmonių investicijos į saulės elementų gamyba ir Europinė parama gali iš tikrųjų susikurti naują pramonės šaką Lietuvoje.
2010 - 08 - 10, 12:03
Ačiū, malonu diskutuoti su suprantančiais.
@Adomas:
2010 - 08 - 10, 11:01
Artūrai, nenoriu tuščiai prieštarauti, tiesiog norėjau pasakyti, kad „12 metų“ yra spekuliacija dėl naujų statybų trukmės – naujų atominių elektrinių JAV nebuvo pastatyta, berods, nuo Three Mile Island avarijos laikų prieš 30 metų. Jei įdomu, čia yra diskusija apie tą patį straipsnį (taip pat ir komentaruose): http://theenergycollective.com/oshadavidson/40559/study-solar-power-cheaper-nuclear
2010 - 08 - 10, 9:25
Adomai, ,,can“ -tai dar ,,netikslumai“, o analizė ir prielaida diskusijai. Ir šis straipsnis bei pateikta informacija yra geras bandymas, nors teisingai, kaip pastebi ir redaktoriai, reikia gilesnės analizės ir tikslesnių duomenų. Tačiau problema, kad juos labai sunku gauti, nes ir politikai, ir investuotojai linkę slėpti tikruosius AE kaštus. O tai stabdo galimas alternatyvas , pvz. saulės, bio ir t.t. Lietuvai , kuri planuoja statyti A elektrinę, būtina tai vertinti ir skaičiuoti.
2010 - 08 - 10, 8:18
Artūrai, straipsnis, kaip suprantu, šis: http://www.nytimes.com/2010/07/27/business/global/27iht-renuke.html?_r=1&scp=4&sq=Solar%20power%20cost&st=cse
Perskaitęs ir toliau lieku prie savo nuomonės.
Straipsnyje rašoma „Estimates of CONSTRUCTION costs — about $3 billion per reactor in 2002 — have been regularly revised upward to an average of about $10 billion per reactor“, Jūs rašot – „Apytikriai skaičiavimai parodė, kad dar 2002 metais IŠLAIKYTI vieną atominį reaktorių kainavo apie 3 milijardus dolerių, tačiau nuo to laiko kainos sparčiai pakito ir siekia apie 10 milijardų. “ Turėčiau pastebėti, kad statybos ir kasmetiniai veiklos kaštai nėra tas pats ir skiriasi daugeliu kartų.
Straipsnyje nekalbama apie jau dabar JAV avansu už dar nepastatytų elektrinių elektrą mokančius vartotojus, rašoma tik, kad to norėtų energijos vystytojai.
„With long construction periods and frequent delays, this can mean that electricity users start to pay higher prices as much as 12 years before the plants produce electricity. “ – spekuliacija, kur esminis žodis – „can“.
… ir kiti netikslumai. Tą, beje, pripažįsta ir laikraščio redakcija. Straipsnio apačioje yra redaktoriaus pastaba, kurioje teigiama:
„In raising several questions about this issue and the economics of nuclear power, the article failed to point out, as it should have, that the study was prepared for an environmental advocacy group, which, according to its Web site, is committed to ‘‘tackling the accelerating crisis posed by climate change — along with the various risks of nuclear power.’’ The article also failed to take account of other studies that have come to contrasting conclusions, or to include in the mix of authorities quoted any who elaborated on differing analyses of the economics of energy production.
Although the article did quote extensively from the Web site of the Nuclear Energy Institute, an industry group, representatives of the institute were not given an opportunity to respond to the claims of the study. This further contributed to an imbalance in the presentation of this issue. “
Nors ir nesu branduolinės energijos šalininkas, tačiau būtų malonu, kad diskusija apie tai būtų paremta faktais. Beje, netiesioginės subsidijos (pvz. valstybės garantijos) – tikrai aktualus klausimas, kurio vengiama, kai kalbama apie naujos elektrinės Lietuvoje statybą, todėl tai reali problema, tik šio straipsnio skaičių argumentuojant necituočiau.
2010 - 08 - 10, 7:34
Ačiū, gerb. Adomai, už gerą komentarą. Tik patikslinsiu, šią temą parengiau pagal ,,International Herald Tribune“ straipsnį ,,Solar power’s cost efficiency improves (Nuclear Energy market in the United States) on Reportlinker – July 2010“. Pateikta analizė ir išvados paremtos JAV patirtimi. Tai bandymas suskaičiuoti kiek tikrai kainuoja atominė energetika ir kiek ji subsidijuojama ne tiesiogiai.
@Adomas:
2010 - 08 - 09, 23:49
2013 su magnetinėmis audromis ne už kalnų …
2010 - 08 - 09, 22:40
Artūrai, kaip šiek tiek daugiau nei vidutinis pilietis išmanantis apie energetiką, galiu pasakyti, kad yra teisingų minčių, bet parašėte ir nemažai neteisybės.
„Apytikriai skaičiavimai parodė, kad dar 2002 metais išlaikyti vieną atominį reaktorių kainavo apie 3 milijardus dolerių, tačiau nuo to laiko kainos sparčiai pakito ir siekia apie 10 milijardų.“ – tai paprasčiausiai netiesa, skaičiai padidinti daugiau nei dešimt kartų.
„Galima daryti išvadą, jog žmonės moka dideles sumas už elektrą, nors realiai ji bus tiekiama tik praėjus dvylikai metų.“ – elektrinių statyba netrunka dvyliką metų.
„Mažesnės kainos ir mažai anglies dvideginio išskiriantys reaktoriai šiuo metu jau yra įmanomi, todėl kryptingai siekiama sukurti naujas technologijas. Įgyvendinus jas, elektros energijos kaina už kilovatvalandę sumažėtų beveik tris kartus.“ – netiesa, mažesnių reaktorių (pvz. Hyperion) elektros gamybos savikaina bus DIDESNĖ, nei didelių reaktorių. Mąsto ekonomijos dėsniai galioja ir energetikoje.
Apskritai, tiek elektros iš fotovoltinių modulių (saulės baterijų), tiek ir iš branduolinių reaktorių gamybos kaina labai priklauso nuo daugybės įvairių faktorių, todėl tokie suabsoliutinimai yra klaidinantys. Pvz. saulės elementų elektros gamybos savikaina Kalifornijoje bus gerokai mažesnė, nei Lietuvoje dėl saulėtų dienų per metus skirtumo bei geografinės platumos ir pan.
Mano supratimu, pagrindiniai (didelės) atominės elektrinės Lietuvoje trūkumai būtų:
1. Su finansiniais aspektais susijusios rizikos
2. Šalies pririšimas prie šio šaltinio ilgiems dešimtmečiams, taip prarandant lankstumą ir galimybes pasinaudoti inovacijomis kitose generavimo technologijose
3. Neaiški branduolinių atliekų utilizavimo perspektyva (preziumuojama, kad po 50 metų kažkas vis dar norės priimti mūsų atliekas užkasimui, arba kad bus atrastos kitos jų panaudojimo / neutralizavimo technologijos, pvz. labiau paplis „breeder“ tipo reaktoriai).
2010 - 08 - 09, 20:01
Butent. Todel statyti nauja AE Lietuvoje – labai neperspektyvus reikalas. Kol visas pasaulis zengia i prieki, mes negalime atsizegnoti senu iprociu ir stereotipu. Joks protingas verslininkas niekada taip nesielgtu, kaip dabar daro musu valdzios avineliu galvos.