Penkerius metus Davidas Cameron‘as praleido bandydamas atnaujinti Konservatorių partiją ir tikėdamasis, jog jai pavyks atgauti valdžią po trijų nesėkmingų rinkimų. Apklausa parodė, kad nemaža dalis balsavusiųjų, matydama inertiškas jo pastangas  pertvarkyti partiją, ilgai svarstė, kokio tipo ministru pirmininku jis taps.

Eidamas šias pareigas jau po dešimties savaičių, ponas Cameron‘as lankėsi Jungtinėse Amerikos valstijose ir ten pasirodė kaip bene radikaliausias šiuolaikinės Britanijos vadovas. Tokiomis pažiūromis jis pralenkia net gerai žinomą konservatorių lyderę, „geležine ledi“ vadinamą Margaret Thatcher.

Pateikdamas galybę politinių pareiškimų ponas Cameron‘as kartu su  konservatorių ir liberaldemokratų  koalicija mėgino prakirsti ledus, kurie buvo  nusistovėję vyriausybėje jau nuo Antrojo pasaulinio karo.

Koalicijos programa numatė griežtą vyriausybės biudžeto išlaidų sumažinimą, plintančios biurokratijos galių apribojimą, valstybės kontrolės sumažinimą vietos valdžiai bei valstybės paramos programą vietos bendruomenėms ir individams, kurią ponas Cameron‘as pavadino „Didžiąja visuomene“.

Būdamas 43 metų ponas Cameron‘as yra jauniausias ministras pirmininkas per pastaruosius 200 metų ir, rodos, net pats nustebo savo radikalizmu. Jis netgi prilygina save  Tony Blair‘ui , dešimt metų iki 2007- ųjų ėjusiam ministro pirmininko pareigas, ir  kuris Britanijoje labiausiai žinomas dėl apsukrios, bet ne itin savarankiškos politikos, kurios jis ėmėsi. Išimtis - Irako karas.

Ponas Cameron‘as vienoje savų viešųjų kalbų apie pakeitimus prabilo apie tai, jog reikėtų sumažinti vyriausybės galias ir atverti naujų galimybių žmonėms. Tai reikštų, jog Baltosios salės valdžia būtų paskirstyta ir paprastiems žmonėms.

Ligi šiol pono Cameron‘o ir Nick‘o Clegg‘o, liberalų lyderio bei vicepremjero, sukurta programa labiau panaši į viziją nei į realų faktą.Geriausiu atveju  tik per daugelį mėnesių ar net metų, jiems pavyks nurungti savo politinius oponentus,  darbininkų sąjungas ir nepaklusnią biurokratiją. Tik tuomet jie galės imtis projekto, kuris nustebino net ir kai kuriuos jų šalininkus bei išprovokavo prieštaravimo šūksnius darbo partijoje.
.

Pagrindinis vyriausybės programos principas – per penkerius metus sumažinti kasmetinį biudžeto deficitą (235 milijardai dolerių) ir pasiekti, kad per visą laikotarpį būtų nuimti 25 procentai biudžeto iš beveik visų ministerijų. Taip pat visiems departamentams nurodyta paruošti planą, kad jų biudžetas  bus sumažintas 40 procentų, įtraukiant išlaidžias Gynybos ir Socialinės rūpybos  ministerijas. Visa tai skirta tam, kad būtų pasiekti bent  minimalūs rezultatai.

Vienintelės biudžeto mažinimo išimtys bus suteiktos Sveikatos ir Užsienio reikalų departamentams. Tačiau net ir Nacionaliniam Sveikatos institutui nebus suteikta lengvatų atliekant rekonstrukciją.

Vyriausybė neseniai pranešė, kad jie planuoja pašalinti ir dešimtis tūkstančių biurokratų Sveikatos institute, nes tai pareikalauja daugiau nei 150 milijardų dolerių iš valstybės biudžeto.Tačiau pati biurokratija, kuri įtraukia 6 milijonus  valstybės tarnautojų gali bandyti blokuoti reformas.

Viename leidiny buvo parašyta: „Visas mūsų dinamiškumas ir kūrybiškumas taip ilgai kryptingai nukreiptas į visuomenės problemas dabar pasisuko į vidines valdžios problemas“.