Diskusijos apie „Akropolio“ bylą pastarosiomis dienomis netyla. „Akropolio“ savininkų atsisakymas sumokėti pagal sutartį už sklypą suderintą kainą – 20 mln. litų sumą ir, mažų  mažiausiai, keistas pirmosios instancijos teismo sprendimas pasiekė apogėjų.  Pareiškimai ir vertinimai pateikiami jau ne tik iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos (VAVA), Nacionalinės žemės tarnybos (NTŽ), bet savo teisinę pagalbą ėmė siūlyti Vyriausybės atstovai ir Prezidentūros patarėjai.

Vilniaus apygardos teismo nutartimi nurodoma, kad bendrovei „Akropolis“ nebereikės valstybei sumokėti daugiau kaip 20 mln. litų. Tokia suma sumažinta sklypo prie Vingio parko, buvusios „Velgos“ gamyklos teritorijoje, kaina. Apie motyvus nekalbėsiu, nes jie spaudoje jau išsamiai aprašyti.
Tačiau, šalia veiksmų, kurių jau ėmėsi vyriausybės teisininkai,  be abejonės, turi būti aktyvesnė ir Vilniaus miesto savivaldybė, nes ji taip pat gali būti teisminio proceso dalyvė. Dalis sumos už valstybės parduotą žemę patenka į savivaldybės biudžetą. Taigi nesiimant jokių priemonių,  Vilniaus miestas aiškiai neteks dalies pajamų, todėl savivaldybės meras turėtų ginti miesto interesus teisme.

Dar viena svarbi bei svari aplinkybė – Vilniaus miestas gali inicijuoti detalaus plano peržiūrėjimą, nes jį tvirtinant tikrai buvo įvertinta ekonominė projekto dalis, įskaitant ir sklypo kainą. Už tai investuotojai gavo galimybę daugiau statyti, o atsisakant mokėti už sklypą suderėtą kainą,   būtina iš naujo peržiūrėti detalųjį planą 
Žinoma, derėtų  įvertinti ir verslo argumentus. Gal iš tikrųjų, užklupus krizei, įmonė neturi pinigų susimokėti už sklypą. Tokiu atveju, manau, galimos derybos  dėl apmokėjimo atidėjimo ilgesniam laikui, bet jokiu būdu negalima  kurti precedento, kurio pasekmės atsigręš prieš visus.