Savo projektais „Fluxus ministerija“ vilniečius ir miesto svečius stebina nuo pat pirmųjų atsidarymo dienų: parodos, galerijos, koncertai, meno dirbtuvės ir daugelis kitų renginių. Atėjus vasarai buvo pradėjome ir dar vieną labai išpopuliarėjusį projektą – savaitgalio džiazo muzikos  vakarai. Džiugu, kad pasiklausyti unikalių profesionalų improvizacijų čia visada susirenka pilnutėlė salė.

Šį šeštadienį Vilnius atrodė tuščias, po perkaitusias gatves vaikštinėjo tik kelios turistų grupelės ir vienas kitas į gamtą nespėjęs išvažiuoti miestietis. Tačiau atėjus vakarui miestas atgijo,  į „Fluxus ministeriją“ sugūžėjo didžiulis būrys džiazo mylėtojų. Visi norėjo paklausyti gerai Europoje žinomų italų muzikantų: Fabrizio Brusca ir Fulvio Buccafusco, grojamos muzikos. Teigiamą atmosferą kartu su jais kūrė ir nuolatiniai „Fluxus ministerijos“ rezidentai: Kęstutis Vaiginis, Mindaugas Vadoklis bei Marijus Aleksa. Galima pasidžiaugti, kad ši vieta tapo erdve, kuri apjungia ir leidžia plėtotis ne tik Lietuvos menui, bet yra patraukli koncertuoti ir užsienio šalių atlikėjams.

„Apie Fluxus judėjimą ir tokią vietą kaip ši girdėjome nedaug. Reikia pripažinti, kad Italijoje turime panašių erdvių, kur nuolatos vyksta kultūriniai ir meno renginiai, pasirodymai, tačiau nieko panašaus į tai, ką atradome čia, nebuvome pastebėję. Ypatingai nustebino faktas, kad čia kažkada buvo Sveikatos apsaugos ministerija“, – pasakojo kontrabosistas Fulvio Buccafusco.

Ne kartą Lietuvoje kartu su K.Vaiginiu džiazo festivaliuose groję italai šį kartą jautėsi iš tiesų kitaip. Naujai atliekamos ir beveik vietoje kuriamos improvizacijos žavėjo ne tik publiką, bet ir pačius muzikantus, nes tai, jų manymu,  unikali patirtis, kuri teisingoje vietoje atsiskleidžia pačia gražiausia savo forma.

„Kas kartą lipdamas į sceną stengiuosi nieko nesitikėti iš publikos, kad netektų nusivilti, tačiau iš čia atėjusių žmonių akių matau, kad džiazą jie supranta ir jaučia. Malonu, kad tas bendras mūsų ir publikos muzikos suvokimas yra labai panašus“, – komplimentų susirinkusiems negailėjo džiazistas.

Pasiklausius tokios muzikos nekyla klausimų, kaip skamba geras ir teisingas džiazas. Ir kaip sakė F. Buccafusco: „juo tiesiog reikia mėgautis, nepraleidžiant pro šalį nė vienos gaidos“. Gaila, kad asmeniškai negalėjau pasiklausyti to unikalaus skambesio, nes šiuo metu esu Niujorke. Bet labai tikiuosi, kad iš čia į „Fluxus ministeriją“ rudenį atkeliaus dar naujų ir netikėtų žinių.