Vertindamas viešas abejones dėl Kultūros ministro Remigijaus Vilkaičio darbo, Premjeras pasakė vaizdingą frazę: „Ministras – tai ne kavos puodelis, kurį galima čia pat pakeisti“. Tačiau jei kava bloga, tai būtina ją grąžinti padavėjui. Šis sakinys skatina pasvarstyti kultūros politikos Lietuvoje ypatumus, atsiribojant nuo konkrečių personalijų.

Kultūros politikos ir ją formuojančios ministerijos situacija yra tokia, kad kavos puodelyje apskritai nėra kavos – jis tuščias. Tereikia premjerui ar jo patarėjams paskambinti miestų ir miestelių bibliotekininkams, vietinių ar nacionalinių kultūros įstaigų vadovams, kurie, neabejoju, atvirai pasakytų, kad kultūra neturi ministro ar institucijos, suvokiančios, ko šiandien reikia kuriančiai Lietuvai. Gerbiant Remigijų Vilkaitį kaip aktorių, pažymėtina, kad šis mažas skandalas yra ne vieno ministro problema. Reali situacija tokia, kad pagrįstos ir ilgalaikės kultūros politikos Lietuvoje nėra. Galiojanti projektinė sistema visiškai neprisideda prie kultūros sferos plėtros, o prioritetai dažnai yra deklaratyvūs.

Plačiau…