Keisti politikų sprendimai
2010 - 04 - 14, Trečiadienis 13:25Panašu, kad Lietuvoje darbą greitai turės tik valstybės tarnautojai ir juos aptarnaujantieji. Kiti žmonės taps jų aukomis, kurias galima versti mokėti Privalomojo sveikatos draudimo mokestį nei neįspėjus apie tai iš anksto – tiesiog atgaline data. Emigrantai, kurie išvažiavo iš mūsų šalies ir neseniai, ir prieš dešimtmečius irgi priversti sukti galvas, kaip išsivaduoti nuo ilgarankių Lietuvos valdininkų. Savotiška reintegracijos sistema: vietoje to, kad rūpintųsi, kaip sugrąžinti išeivius į Lietuvą, sudaryti galimybę jiems čia gyventi ne prasčiau nei užsienyje, dabar Lietuvos valdžia demonstruoja suinteresuotumą tik išeivių pinigais. Potekstėje slypi teiginys: „nereikia mums jūsų, mieli piliečiai, mums reikia tik jūsų pinigų“.
2011-aisiais numatomas visuotinis Lietuvos gyventojų surašymas. Darosi neaišku, kam jis reikalingas, nes administruodamos privalomojo sveikatos draudimo mokesčio mokėjimą, valdžios institucijos nesunkiai kaupia duomenis apie visus mūsų šalies gyventojus. Maža to, dėl minėto mokesčio bus suskaičiuoti ir surašyti visi Lietuvą palikę emigrantai.
Tačiau valdžia minėto mokesčio ir gyventojų surašymo niekaip nesusieja. Juk jei būtų atsisakyta surašymo, valstybės tarnautojams neliktų darbo. Tuo tarpu Lietuvos piliečiai, užuot dirbę ir nešę naudą valstybei per sumokamus mokesčius, yra ir bus priversti stovėti eilėse prie Darbo biržos ir ambasadų. Toks būdas suskaičiuoti ir surašyti visus palikusiuosius Lietuvą yra daugiau nei kvailas. O rinkti PSD mokestį už neveikiančią sveikatos apsaugos sistemą yra nepagrįsta.
Tokia painiava, į kurią pakliuvo valdininkai, būtų juokinga, jei nekainuotų tiek daug lėšų. Juk naujasis kitais metais vyksiantis visuotinis gyventojų surašymas kainuos apie 35 mln. litų. PSD mokesčio administravimas per metus kainuoja dar daugiau. Manau, jei taip lėšas švaistytų konkretus pilietis, jis už tai būtų teisiamas, o štai valstybės valdininkų asmenyse nenuteisi. Tai – jau sistema, deja, perpuvusi.
Statistikos departamentas džiaugiasi, kad šį kartą gyventojų surašymas bus itin kokybiškas ir efektyvus, bet ar ne paprasčiau būtų, jei valdžios institucijos tiesiog pasidalintų turima informacija ir neeikvotų mokesčių mokėtojų lėšų beprasmiam surašymui, kurio sustabdyti turbūt jau neįmanoma, nes bandomasis surašymas jau prasidėjo. Taigi nežino kairė, ką daro dešinė!
2010 - 04 - 19, 23:18
beje, dar matosi, kad šios kadencijos valdantieji yra pamiršę tris svarbiausius žodžius „Mes padarėm klaidą“. Tokios demagogijos ginant nekokybiškai parengtus įstatymus seniai girdėjau. Šimonytė štai po PSD bombos džiaugėsi „kad tai labai gerai, nes žmonės pradės domėtis savo mokestiniais reikalais“, Degutienė praleido progą patylėti su savo „tai tikriausiai tie nedirbantys ir neregistruoti biržoje ir yra tas šešėlis“… O po to stebisi, kodėl apie jas žmonės pradeda kalbėti jog jos ir yra Dviračio blondinių prototipai… :)
2010 - 04 - 19, 22:49
Artūrai – nors irgi valdžią mėgstu kritikuoti, bet privalau pataisyti kelis momentus: mokesčio atgaline data niekas nerinko, apie jį 2009 metų pradžioje kažkiek rašė spauda, bet kadangi tuo metu seimas kartu su vyriausybe taip sujaukė mokesčių sistemą, kad velnias koją nusisuktų (užtai mūsų šaunieji buhalteriai – ne!), tai jis ir paskendo toje velniavos jūroje. Antra – jei dirbs tik biudžetininkai ir juos aptarnaujantieji, tai ekonomiškai neįmanoma to daryti ilgiau, nei baigsis skolinti pinigai (neesant mokesčių mokėtojų, t.y. verslo liks tik ES parama ir dotacijos, bet joms irgi reikia savų lėšų ir paskolos) :) Na bet ne esmė… Esmė tame, kad taip, kaip dirba ši vyriausybė mokesčių srityje yra nusikalstama. Tiek klaidų mokestiniuose įstatymuose kiek jų buvo pridaryta per paskutinius 15 mėnesių neesu mates nuo G. Vagnoriaus laikų. Įstatymai kaitaliojami neduodant verslui laiko persiorientuoti – vien ko vertas autorinių pajamų apmokestinimo sistemos pakeitimas, sugriovęs ne vienos kultūros įstaigos programą, kuri reik suprasti gruodžio mėnesį jau buvo parašyta ateinantiems metams, arba taip kaip mokesčiais buvo įveiktas smulkusis verslas. Apie pastarajį bendrai turiu pastebėjimą, kad tuose įstatymuose juntama mokesčių rinkėjo ranka – jie „kamšė mokesčių vengimo skyles“, o rezultate pvz. verslo liudijimai vis tiek liko patogiausias ir pigiausias būdas „įšgryninti“ 100,000 LT iš UAB, bet visiškai neparanku žmogui kuris bando pragyventi pvz. iš batų taisymo. Rezultate turime armiją bedarbių, žmonės kurie dar toleravo valdžios veiksmus ir mokėjo mokesčius kiek įstengė, didžiuojasi jei gali juos nuslėpti, jaunimas iš Lietuvos ne emigruoja, o EVAKUOJASI… Panašu, kad vyriausybė pamiršo, kad sienos atviros ir žmonės laisvi balsuoti kojomis, o ekonomika per 10 metų stipriai integravosi į ES kontekstą, todėl mąstant apie verslo sąlygų keitimą reikia atsižvelgti ne tik į vietos, bet ir kaimyninių šalių sąlygas ir mūsų gebėjimą konkuruoti dėl verslo vystymo čia. Kaip mėgdavo sakyti vienas mano pažįstamas užsienietis (turtingas investuotojas) – „kapitalas turi kojas ir nuotaiką. Jei jo nuotaika bloga, jis atsistoja ir išeina.“ Pusės problemų dabar nebūtų, jei valdančiųjų atstovai būtų demonstravę atsakingą lyderystę – nekelti panikos nešant abejotinos vertės įstatymų pakeitimų paketą į seimą ir neduodant laiko juos bent perskaityti, o pvz. pakėlę tik PVM iki 21% ir būtų turėję ligi valios laiko tolesniems žingsniam, nes PVM sudaro didžiausią biudžeto mokestinių pajamų dalį ir vienas procentinis punktas duoda daugiau naudos nei autorinių pajamų apmokestinimo pakeitimas (apie kurį irgi galiu prirašyti daug, bet naktis trumpa, o ryt aš turiu ką veikt…). Žodžiu problemų yra daug ir galiu besąlygiškai sutikti su paskutiniu sakiniu: „Taigi nežino kairė, ką daro dešinė!“
2010 - 04 - 17, 18:00
Zuokas teisingas. Ne tik kad kaire nezino ka daro desine, bet valdzia is viso gyvena kazkokiame tai burbule, kuriame daro sprendimus, kurie nesa nauda tik ju vis auganciai biurokratu armijai, o nauda zmonems, nuline. Sveikatos draudimo mokescio isprievartavimas is tu, kurie senai Lietuvoje negyvena ir jos sveikatos sistema nesinaudoja yra sveiku protu nesuvokiama.
2010 - 04 - 16, 20:03
A b o n e n t e, tu smirdi.
2010 - 04 - 15, 16:39
Sausaranki,
be kritikos nera vietos vystymuisi ir gerejimui, tobulejimui. Pasikartosiu dar karta (iki siol nesuvokusiems), kad kritika nieko bendro neturi su pesimizmu ir pastoviu verkslenimu.
O Lietuvoje ne 1 % gero, yra daug geru dalyku, kurie su pvz. vakarais nesulyginami. Tiktai blogi dalykai (politiniai) persveria gerus, butent tai liudina. Juk norime, kad butu geriau nei kur kitur, todel ir kritikuojame.
Ir … pats tu luzeris.
2010 - 04 - 15, 15:58
Sausaranki,
taip, del 1 procento nesiginciju, tik Letuva cia niekuo deta. Blogai su ziniasklaidos ir valdzios atstovu moraliniu veidu, su pacia sistema nekas.
Mano isitikinimu, kiekvienas butu tyras, jeigu netemdytu nezinojimo tamsybe… O savo komentaru norejau pasakyti „ar verta stebetis?“.
2010 - 04 - 15, 15:34
Virtualogai, net ir tokie apsiverkę gyvenimo nuskriausti lūzeriai, kaip Britta arba tamsta, turėtų pripažinti, kad toje superbaisioje Lietuvoje nors koks 1 procentas visgi yra ir gero. Didelė tikimybė, kad tą gera sukurė būtent politikų sprendimai, o ne aš ar jūs.
2010 - 04 - 15, 14:57
Parodykite man nors viena neKEISTA politiku sprendima. Labai prasau! :)
2010 - 04 - 15, 8:20
„caps lock“ išsijunk „mokėtojau“ tu mokesčių…
2010 - 04 - 15, 4:06
KAS DIRBA LEGALIAI IR SĄŽININGAI MOKA MOKEŠČIUS NEGALI BŪT SKOLINGAS,O KAS NENORI ARBA NEGALI DIRBT LIETUVĖLĖJ,TEGUL ARBA LEGALIZUOJASI,ARBA SUSIMOKA.GAL TAIP IR KEDĮ ATRASIM:)JUOKAUJU ŽINOMA,BET KODĖL AŠ UŽDIRBDAMAS MINIMALIĄ ALGĄ,TURIU MOKĖT VISUS MOKEŠČIUS,O TIE KURIE PABĖGO YRA ŠVENTIEJI IR GALI NEMOKĖT.LAI SUSIMOKA.GAL SU LAIKU JIE GRĮŠ,O TADA GALĖSIM JIEMS SUTEIKT VISAVERTĘ SVEIKATOS APSAUGĄ.MOKEŠČIUS PRIVALU MOKĖTI,NEMOKANT MOKEŠČIŲ BŪTŲ TAS PATS KAIP PRISIIMT PILNĄ KREPŠĮ BRANGIŲ PRODUKTŲ IR PAREIKŠT,KAD GALI NEMOKĖT.MANAU APSAUGA NESUNKIA ĮRODIS,KAD SUMOKĖT PRIVALAI.
UŽ VISKĄ YRA MOKAMA,O JEI ŽMOGUS YRA UŽSIREGISTRAVĘS DARBO BIRŽOJ NIEKAS NETRUGDO JAM PAČIAM IEŠKOTIS DARBO AR DIRBT.
UŽ AČIŪ GALI BŪT TIK SŪRIS PELĖKAUTUOSE.TIK AR NUO JO PASISOTINSI?
2010 - 04 - 14, 21:25
Šian patiko viena verslo idėja, kurią rodė per TV (kaka2):
http://racas.lt/verslas-lietuviskai/
Pasirodo turėdamas teisingą „stogą“ gali jo kv.metrą išnuomoti už 8000 Lt/mėn. Ir dar 10-čiai metų į priekį :)
2010 - 04 - 14, 20:42
Kaip simptomatiškai abonentiška matyti tą ką nori, praleidžiant kitką…
@Virtualogas:
2010 - 04 - 14, 19:53
Prašymas -gera diskusija kai dominuoja argumentai, o ne epitetai. @cool:
2010 - 04 - 14, 19:33
Plano (A. Daleso doktrinos) autorius Alenas Dalesas (Allan W.Dullas
-1893 –1969) – nuo 1947m. (įkūrimo momento) dirbo JAV CŽV. 1942-1945m.
vadovavo politinei žvalgybai Europoje. 1953-1961 m. – CŽV direktorius.
„Šaltojo karo“ ideologas, vienas iš žvalgybinės veiklos prieš TSRS ir
kitas socialistines valstybes organizatorių.
Ištrauka: “ __Pasibaigs karas, viskas nurims ir nusistovės. Ir mes visas turimas jėgas: visą auksą,
visą savo materialinę galią skirsime žmonių bukinimui ir apkvailinimui! Žmogaus smegenys ir sąmonė
turi gebėjimą keistis, todėl pasėję Tarybų Sąjungoje chaosą, mes nepastebimai pakeisime tikras vertybes
netikromis ir priversime žmones tomis netikromis vertybėmis tikėti. Kaip? Mes subursime aplink save
bendraminčius, surasime sau sąjungininkus pačioje Rusijoje. Epizodas po epizodo bus pradėta vykdyti
grandiozinė savo mastais pačios nepaklusniausios Žemėje tautos žūties tragedija, galutinis ir nesugrąžinamas
tautos sąmonės užgesinimas. Pavyzdžiui, iš meno ir literatūros mes palaipsniui išguisime jo socialinę esmę;
dailininkus ir rašytojus atpratinsime domėtis išraiška ir tyrinėjimu tų procesų, kurie vyksta tautos gelmėse.
Literatūra, teatras, kinas – viskas vaizduos ir šlovins pačius žemiausius žmogiškus jausmus.
Mes visokeriopai palaikysime ir padėsime taip vadinamiems dailininkams, kurie įkyriai kals į žmonių sąmonę
sekso, smurto, sadizmo, išdavystės kultą – žodžiu, visokį amoralumą. Valstybės valdyme mes sukursime
chaosą ir sumaištį. Mes nepastebimai, bet aktyviai ir nuolatos sudarysime sąlygas valdininkų despotiškumo
klestėjimui. Biurokratizmas ir vilkinimas bus laikomi dorybėmis. Sąžiningumas ir padorumas bus išjuokiami,
taps niekam nereikalingi ir virs praeities atgyvenomis.
Įžūlumas ir akiplėšiškumas, melas ir apgaulė, girtuoklystė ir narkomanija, gyvuliška baimė vienas kito ir
begėdiškumas, išdavystė, nacionalizmas ir priešiškumas kitoms tautoms – visų pirma priešiškumas ir neapykanta
rusų tautai – visa tai mes kultivuosime vikriai ir nepastebimai, kol visa tai suvešės ir įsitvirtins. Ir tik nedaugelis,
visai nedaugelis įtars ar net supras, kas vyksta. Bet tuos žmones mes įstumsime į beviltišką padėtį, paversime juos
pajuokos objektais, rasime būdų juos apjuodinti ir paskelbti visuomenės atmatomis.
Rausime dvasines šaknis, suvulgarinsime ir naikinsime tautinės doros pagrindus. Taip mes naikinsime kartą po kartos.
Pradėsime nuo vaikų ir bręstančių paauglių, daugiausiai dėmesio skirsime jaunimui – skaldysime, demoralizuosime ir
morališkai smukdysime jaunus žmones.
Mes padarysime juos cinikais, nepraustaburniais ir kosmopolitais*.
Štai taip mes tai padarysime!“
*kosmopolitas – žmogus, nejaučiantis ryšio su kraštu, iš kurio yra
kilęs arba kurio pilietybę turi, deklaruojantis savo bendrumą su viso
pasaulio kultūra. (Šaltinis: „JAV CŽV direktorius Alenas Dalesas”,
2007 m.).
2010 - 04 - 14, 19:32
Protokolas Nr. 3
Konstitucijos svarstyklių nepastovumas, teroras rūmuose. Šiandienės konstitucijos svarstyklės greit apvirto, nes mes nustatėm jas netobulai tam, kad jos nuolat svyruotų ligi persitrins jų laikytojas. Gojai sprendė, kad jį, tą „laikytoją“, gana tvirtai esą nukaldinę ir vis laukė, kad štai štai galų gale svarstyklės nurims ir sulygsvarės. Bet laikytojas – valdantieji – žstoti savo atstovų, kurie kvailioja, džiaugdamiesi nieko nekontroliuojami ir neturėdami prieš nieką jokios atsakomybės. Tai daro valdžios rūmuose mūsų įsigalėjęs teroras. negalėdami prieiti prie savo tautos, įeit į patį tautos vidurį, valdantieji jau negali susikalbėti su tautiečiais, įsitvirtinti prieš valdžios troškėjus. Mūsų perskirtos matomoji valdomųjų asmenų jėga ir akloji tautos jėga nustojo reikšmės, nes atskiromis, kaip žabalis be lazdos, ir viena ir kita pusės yra bejėgės.
Valdžia ir savimeilė. Sukiršint ir paskatint valdžios geidėjus – reikalui mes prieš vienas antrą pastatėme visas jėgas, įdiegę jiems liberalinių tendencijų peprigulmingumą. Mes čia visais galimais būdais naudojomės: mes apginklavome visas partijas, mes pavertėme valdžią ambicijų taikikliu. Valstybę mes pavertėm arena, kurioje plinta nelaimės… Dar truputėlį ir suįrimai, bankrotavimas pasireikš visur.
Parlamentų gargaliai, pamflėtai, naudojimosi valdžia blogiems darbams. Kiauramaišiai gargaliai pavertė į oratorių varžytynes ir administracinius susirinkimus. Drąsūs žurnalistai, neceremoningi pamfletistai-šmeižikai kasdien puola administracijos personalą, galutinai versdami visas įstaigas sunykti. Ir viskas virs aukštyn kojomis žydų naudai, kai iš proto išėjusi minia pajus galią.
Ekonominė vergija, „tautos teisė“. Tautos prikaltos prie sunkaus darbo. Jas prikalė neturtas dar labiau nei vergystė ar baudžiava. Iš baudžiavos ir vergystės žmonės šiaip ar taip galėjo atsipalaiduot, galėjo su tomis nelaimėmis apsidirbti, bet iš vargo jie neištruks. Mes įterpėm į konstitucijas tokią teisę, kuri yra mūsų visos tos taip vadinamos „tautos teisės“ gali būti tik idėjoje; bet jų praktikoje niekados niekas neįgyvendins. Kas bėda proletarui, sulenktam į lanką nuo sunkaus darbo, kad plepiai gauna teisę plepėti, žurnalistai teisę rašyti visokius niekus kartu su darbu, jei proletariatas neturi gero iš konstitucijos, gal tik tuos mažus trupinėlius, kuriuos mes jiems mėtome nuo savo stalo už tai, kad jie (proletarai) savo balsus atiduoda mūsų reikalams, už mūsų kandidatus, mūsų agentus?
Respublikos teisė vargšui neturčiui – karti pašaipa, ironija, nes kasdieninis vargas ir prakaitas neduoda jam tos teisės; antraip, atima jam garantiją nuolatiniam ir teisingam uždarbiui ir stato jį į priklausomybę nuo savininkų arba draugų streikų.
Kumštis ir aristokratija. Mūsų vadovaujama liaudis naikina aristokratiją, kuri yra tos liaudies tikroji užstojėja, gynėja ir maitintoja, nes aristokratija, siekdama sau naudos, dirba ir visos tautos gerovei. Panaikinus aristokratiją, liaudis tampa kumščio pavergta ir prispausta; ji tuokart noroms nenoroms turi nusugyvenusių padaužų jai uždėtą jungą vilkti.
Masonų-žydų armija. Štai tuokart mes turime pasirodyti neva tų darbininkų, tos liaudies gelbėtojais nuo varžymo ir priespaudos ir pasiūlyti jiems stot į mūsų eiles, į mūsų socialistų, anarchistų, komunistų kariuomenę, kuriems mes, žydai, visados padėjome ir padėsime. Visą tą darbą laimina ir derina, neva skelbdami visam pasauliui solidarumą, mūsų pramanytoji socialinė masonėrija. Aristokratija, kuri naudojosi darbo žmonių prakaitu buvo suinteresuota, kad darbininkai būtų sotūs ir tvirti.
Gojų išsigimimas. Mes kaip tik antraip norėtumėm, t. y. trokštumėm, kad gojai išsigimtų. Mūsų valdžia – chroniškas darbininkų kiršinimas ir jų silpnumas, nes jie šiuo atveju atsiduoda mūsų valiai, o savo valdžioje jie neras nei jėgų, nei energijos mums, žydams, pasipriešinti.
Badas ir kapitalo teisė. Badas sudaro kapitalo darbininkams varžyti, tikriau negu duodavo tokią pat teisę aristokratijai caro valdžia. Vargu ir iš jo kylančią neapykanta mes sukiršiname minias ir jos rankomis nušluojame tuos, kurie mums kliudo.
Minia ir „pasaulio valdytojo“ karūnavimas. Kai ateis laikas mūsų Pasaulio Valdytojui karūnuoti, tai tos pačios rankos (nekaltų darbininkų) pašalins galinčią pakely pasimaišyti kliūtį.
Pagrindinis būsimųjų masonų mokyklų programos dalykas. Gojai atprato galvoti be mūsų geriausių mokslo patarimų. Todėl jie nemato būtino reikalo sutvirtėti. Juk, kai ateis mūsų karaliavimo dienos, mes būsime nebeperkalbami ir reikalausime štai ko: kad pradedamosiuose mokyklose būtų dėstoma vienintelis mokslo dalykas pirmoje eilėje – žmogaus gyvenimo, socialinės buities santvarka, nes ji reikalauja ir reikalaus darbo padalinimo ir, žinoma, žmonių suskirstymo į klases ir luomus. Būtinai turi visi žinoti, kad lygybės pasauly negali būti, kad negali vienodai atsakyti prieš įstatymą tas, kuris savo elgesiu kompromituoja visą visuomenę ir tas, kuris tesirūpina vien tik savo garbe.
Socialinės santvarkos mokslo paslaptis. Tikrasis socialinės santvarkos mokslas, kurio paslapčių gojai niekuomet nežinos, parodytų visiems, kad vieta ir darbas turi išlikti tam tikrame rate, kad nepasireikštu žmonių kančių šaltinių, jei nesusiderintų auklėjimas su darbu. Eidamos tą mokslą, tautos ims noriai klausyti žydų valdžios ir jų sudarytos valstybės formos. Šiandieną mūsų duota mokslui kryptis, mums į naudą eina. Tauta aklai tikinti spaudos žodžiu, dėl savo tamsumo, arba dėl to, kad mes tos tautos nariams galvas apsukom, pyksta ir puola visus visuomenės sluoksnius, kuriuos tik jinai laiko aukštesnius už save, nes nesupranta kiekvieno visuomenės sluoksnio reikšmės.
Visuotinė ekonominė krizė. Tokia neapykanta dar labiau padidėjo kylant visuotinei ekonominei krizei, kuri sustabdo biržų darbą ir pramonės klestėjimą. Visais prieinamais mums keliais, auksui padedant, kuris visas mūsų rankose, padarius visuotinę ekonominę krizę, mes išmesim į gatves ištisas darbininkų minias vieną gražią dieną Europos kraštuose. Tos minios apsilaižydamos puls lieti kraują tų, kuriems jos per savo nežinojimą pavydi nuo jaunų dienų ir kieno turtus joms bus leista tada grobstyti.
„Mūsų“ nelies. Mūsų, žydų, jie nelies, nes jų puolimo momentas bus mums žinomas ir mes būsime savuosius jau puikiai nuo minios puolimo aapdraudę.
Masonėrijos despotizmas – proto viešpatavimas. Mes įtikinome, kad progresas atvesiąs visus į proto viešpatavimą. Mūsų despotizmas toks ir bus, nes jisai mokės įvairiais žiaurumais numalšinti visas suirutes, neramumus, išnaikinti liberalizmą iš visų valdžios ir draugijų įstaigų.
Masonėrijos vadų netekimas ir „didžioji“ prancūzų revoliucija. Kai tauta mato, kad jai laisvės vardan yra daroma įvairių nusileidimų ir palengvinimų, ji įsivaizduoja, kad jinai esanti valdytoja ir griebia valdžią. Bet žinoma, kaip ir kiekvienas tamsuolis, susitinka daug sunkumų; tada ima ieškoti vadų nesusiprasdama ir atiduodama nusižemindama savo įgaliojimus mums. Atsiminkite prancūzų revoliuciją, kuriai mes davėme „didžiosios revoliucijos“ vardą: jos veikimo paslaptys mums gerai žinomos, nes ji visa – mūsų rankų darbas. Nuo to laiko mes vedame tautas iš vieno nepasisekimo į kitą, kad jos nuo mūsų atsisakytų naudai to Didžiojo Siono kraujo Despoto, kurį mes ruošiame pasauliui. Šiandien mes, kaipo tarptautinė jėga, nenugalimi, nes puolant vieniems, mus palaiko kitos valstybės. Neišsakomas gojų tautų akiplėšiškumas, šliaužiančių prieš jėgą, neapkentimas laisvos tvarkos nemėgimas, kantrumas prieš drąsų despotizmą – šit kas ruošia dirvą mūsų nepriklausomybei.
Nuo šių dienų prezidentų ir premjerų diktatorių jie kenčia; ir todėl už todėl už nedaug jie sutiktų nuimti galvas dvidešimčiai karalių.
Slaptųjų masonų agentų vaidmuo. Kuo išsiaiškinti tokį reiškinį, tokį žmonių masių nenuoseklumą ir pažiūrą į įvykius? Šis reiškinys apaiškinamas tuo, kad tie diktatoriai šnibžda žmonėms per savo agentus, esą valdžia savo blogais darbais kenkianti aukštiems tikslams – siekti tautų gerovės, jų tarptautinės brolybės, solidarumo ir lygybės. Žinoma, jiems nesako, kad toks tautų susijungimas turėsiąs atsitikti tik žydams valdant ir žydų valstybėje.
Ir štai žmonės teisia teisinguosius ir teisina kaltuosius, vis labiau įsitikindami, kad jie gali kalbėti viską, ką tik nori. Todėl žmonės griauna viską kas gera ir kelia suirutes kiekviename žingsnyje.
Laisvė. Žodį „laisvė“ žmonių draugijos stato prieš kiekvieną valdžią, net dievišką ir įgimtą. Štai kodėl mes įsiviešpatavę turėsime tą žodį „laisvė“ išbraukt iš žmonijos žodyno, kaipo gyvuliškos jėgos principą, jėgos verčiančios minias į plėšriuosius žvėris. Teisybė, žvėrys suminga sau kraujo prisigėrę, ir tuo metu juos lengvai galima geležiniais pančiais surakinti; užnert jiems ant kaklo grandines; bet jei jiems neduoda kraujo pripusti, jie nemiega ir pykstasi.
2010 - 04 - 14, 19:32
Protokolas Nr. 2
Ekonomiškieji karai – žydų įsigalėjimo pagrindas. Mums reikia, kad karai neduotų teritorinių patogumų. Toji salyga perkels karą į ekonomikos sritį, kurioje tautos mūsų įveikiamos pajaus mūsų viršaus jėgą, o tokia padėtis atiduos abi puses mūsų internacionalinėms agentūroms, turinčioms milijonus akių, kurioms niekas nekliūva. Tada mūsų tarptautinė teisė nušluos tautų teisę ir ims valdyti tautas taip, kaip civilinė valstybių teisė valdo ir normuoja savo valdinių santykius.
Nurodomoji administracija ir slaptieji patarėjai. Mūsų išrenkamieji iš publikos administratoriai, turėdami vergų palinkimą, nebus asmenimis, ruoštais valdyti ir todėl jie lengvai pataps mūsų kortojimo „devynėmis“, mūsų mokslininkų ir genialių patarėjų, specialistų rankose, išauklėtų iš pat mažumės valdyti viso pasaulio reikalus. Kaip jau yra mums žinoma, tie mūsų specialistai ima reikiamąsias žinias valdyti iš žydų politinių planų, iš istorijos pamokymų, iš kiekvieno momento. Gojai nesivadovauja istorinių tyrinėjimų praktika, bet teoretiškai viską matuoja, be jokios kritinės pažiūros į rezultatus. Todėl mums nėra ko su jais skaitytis. Tegu jie sau lig laikui linksiminasi arba gyvena viltimi sulaukti dar geresnių pasilinksminimų arba teskęsta savo praeities atsiminimuose. Tegu jiems svarbiausiu daiktu yra tai, ką mes jiems įteigėme pripažinti neva už mokslą (t. y. teoriją). Tuo tikslu mes nuolat, per savo spaudą, keliame aklą pasitikėjimą jais. Gojų inteligentai girsis mokslo žiniomis ir, be logiško jų patikrinimo, priims visas iš mokslo išimtąsias mūsų agentų gudriai sukombinuotas žinias, kad tuo būdu gojų protai pakryptų į mūsų pusę ir pamiltų žydus.
Griaujamųjų mokslų pasekmės. Jūs nemanykite, kad mūsų tvirtinimai tik pliki žodžiai. Žvilgterėkite, ką mums gero yra davę apsvaiginę gojus. Darvinizmas, Marksizmas, Nyčšeizmas. Tos kryptis stačiai apsukė gojų galvas ir praskiedė jų protus.
Prisitaikymas prie politikos. Mums tenka skaitytis su šiandieniniais tautų būdais, mintimis, tendencijomis, kad nedarytumėm klaidų politikoje ir administraciniuose reikaluose. Mūsų sistemos pergalė, kurios mechanizmo dalys yra įvairios, žiūrint į tautų temperamentus, negali nepasisekti, jei praktiškas jos taikymas nesirems praeities daviniais sąryšy su dabartimi.
Spaudos vaidmuo. Šiandienių valstybių rankose yra milžiniška jėga, kuri nurodo minties ėjimą tautoje – tai spauda. Spaudos vaidmuo – kelti aikštėn neva būtinus reikalavimus, perduoti žmonių balso skundas, reikšt ir kelt nepasitenkinimą ir nepasitikėjimą. Spaudoje įsikūnija žodžių žaidimo ryškumas. Bet valstybės nemokėjo pasinaudoti ta jėga, ir ji, toji spaudos jėga, atsidūrė mūsų rankose. Per ją mes surinkom į savo rankas auksą, neatsižvelgdami į tai, kad mums teikdavo jį imti iš kraujų ir ašarų srovių. Bet mes atsipirkome, aukodami daug savo tautos gyvybių. Kiekviena mūsų tautos auka verta tūkstančio gojų galvų prieš judėjų Dievą.
2010 - 04 - 14, 18:56
Cool
:D Nepavydek
2010 - 04 - 14, 18:01
Tau geriau žinoti – nesiginčysiu:))
2010 - 04 - 14, 17:57
As tai visiskas asilas… :(
2010 - 04 - 14, 17:55
Virtualogai – ir tu ne asilas! Atsimink tai ;)
2010 - 04 - 14, 17:38
cool – tu ne asilas! Atsimink tai ;)
2010 - 04 - 14, 15:35
@Britta:
Daktarai už „kišenpinigius“ nedirba, algos iš valstybės vis tiek reikalauja, ligonines prižiūrėti reikia, įrangą pirkti reikia; štai tam tas mokestis. Kovoti reikia su „kišenpinigiais“, ne su PSD. Na, viltis yra, gal išmirusi sovietinė karta paliks šitai praeity, nes kai man kelis kartus reikėjo mokėti į kišenę, tai rankos taip drebėjo, jog, galiausiai, taip nieko ir nesumokėjau.
2010 - 04 - 14, 15:26
Cia panasiai kaip tame multfilme, kur oziukas mokesi iki desimties skaiciuoti ir kiti gyvunai pyko, kad juos suskaiciavo :)
2010 - 04 - 14, 13:51
Kalbant apie sveikatos draudima… Tas menesinis mokestis 72 litai, ka jis uztikrina, ta prasme, ka jis duoda zmogui? O kas yra tas (ne)oficialus ir visiems zinomas mokestis pas gydytojus? Visi moka dar daktarui i kesene. Tai kam tada sveikatos draudimas?
2010 - 04 - 14, 13:49
Geras įrašas, gražu, kad gražiau negalėtų būti.. Kad plaunami pinigai, tai senai aišku, bet kad TAIP plaunami.. sunku patikėti. Kad ir su Kauno toletu – jeigu laida „Srovės“ pateikia teisingus faktus ir samatas. Dešimtys tūkstančių už darbus kurių nėra arba kuriuos už keletą šimtų padarytų eilinis meistrelis..