Užuojauta mūsų kaimynams
2010 - 04 - 10, Šeštadienis 15:59Skaudi žinia sukrėtė pasaulį, o ypač Lenkija ir mus, jų artimiausius kaimynus. Lėktuvo katastrofoje šalia Katynės žuvo Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis, jo žmona ir beveik šimtas svarbių šalies pareigūnų. Su šeima reiškiame užuojautą žuvusiųjų artimiesiems ir solidariai liūdime kartu su lenkų tauta. Katynė išlieka žiauri lenkams ir XXI amžiuje.
Ne kartą teko bendrauti su L. Kaczynskiu ir jo žmona dar tuomet kai jis buvo Varšuvos meras. Ir simboliška, Vilnius buvo paskutinis miestas kuri savo vizitu pagerbė Lenkijos prezidentas.
Netekome daug draugų ir gerų žmonių…
2010 - 04 - 12, 0:47
http://www.archive.org/stream/GolitsynAnatoleTheNewLiesForOldOnes/Golitsyn-NewLiesForOld-TheCommunistStrategyOfDeceptionAndDisinformation1984_djvu.txt
If a Western leader became a serious obstacle to communist
strategy and to the strategic disinformation program, he would be
quietly poisoned at a summit meeting during negotiations or while
visiting a communist country, since detente provides such opportuni
ties in abundance. The practical lesson here is that a Western leader
who is involved in furthering an effective counterstrategy against
the communists should not visit communist countries or take part
in any summit meetings with their leaders. The technique for a
poisoning was described in a statement made by a KGB general,
Zheleznyakov, at an operational briefing devoted to an assassination
proposal against Tito in 1953 in Moscow. Zheleznyakov stated that
the major requirement for success is mere physical contact with
the target, as the Soviet service has technical means (special poisons)
to inflict mortal diseases without leaving traces of the poison, so
that death will be attributed to natural causes
2010 - 04 - 11, 22:14
Nereikia kaltinti Katynės. Vietovė niekuo dėta. Tragedija sukrėtė visą pasaulį, Lietuva niekuo neišsiskiria. Nekaip atrodo lenktynės,kas iš skausmo stipriau marškinius susiplėšys.
Užuojauta visiems…
2010 - 04 - 11, 20:55
Taigis, kaipgis, tcikrai ir man pradėjo trejintis, gal tai kokia Šventa Trejybė?
Lygtai tcik vienu rozu, kaip dviračio pedalą su koja paspaudžiau kompų klaviatūrų, o tos mano eilės, zbitkos, pačios trys rozus pasipylė, kaip iš užu zbono.
2010 - 04 - 11, 18:28
Labai gražu, kad paskelbėm trijų dienų gedulą.
2010 - 04 - 11, 15:25
Vakar iš ryto net ir saulė kažko apsiverkė graudžiai,
Nors pavasaris ją kvietė, bet dar rūkas temdė kietai,
Slavų žemėje prie Katynės Lenkų tautai pranašas nešė baisią žinia,
Ten elitas jųjų žuvo, jų šviesiausi sūnūs buvo.
Ir mūsų šviesi saulutė Prezidentė Dalia irgi, lyg baisiam rūke,
Atvėlykio šventėje su mažais vaikais ašarėlė juos skruostais,
Jai labai širdelę spaudžia, jos akutės dangun žvelgia graudžai,
Juk tenais jau iškeliavo daug šviesiausių strateginių partnerių, su kuriais draugavo.
Skrido jie pagerbt kariūnų, kur Katynės miške per karą žuvo,
Nukankinti ir apgauti karo pradžioje nušauti,
Jųjų sesės ir jų broliai su gėlėm pagerbti jojo,
Bet ir jų tokia dalia, visi žuvo leisdamiesi ant žemės lėktuve.
Lyg kažkokia ta lemtis, pasitiko juos mirtis,
Prezidentas Lechas jų šaunuolis su Maria prieky jojo,
Daug seimūnų ir maršalkos iš paskos ten sekė, alpo,
Kunigų ir daug kariūnų, tame būryje gausu galiūnų.
O aukštai padangėm naršė, senas slavų laineris dangun juos nešė,
Ir kai rūke bandė žemai leistis, giltinę sparnu lėktuvas vertė melstis,
Bet lenkai nepagalvojo, kad ne maldos baisios karo šmėklos galvoj groja,
Sunaikinta giltinė sparnu, bet kartu su ja visiems kape graudu.
Man lietuviui labai gaila, kad lenkų šviesuoliai žuvo garbiai,
Juos danguje sutiks broliai, sesės, kur Katynės miške karo metu nukankintos dvasios,
Daug elito garbios tautos žuvo ten apgaubti baisios karo tamsos,
Ypač skaudi netektis, kad ten pat šiandieną nustojo plakti Prezidento Kačinskio garbi širdis.
Broliui dvyniui daug stiprybės iškentėt linkiu galybės,
Juk vaikystėj abu broliai užkariauti mėnulio jojo,
O vėliau jie juk Solidarumą su Valensa drauge būrė,
Kvietė su kaimyne Lietuva draugauti, broliškai visiems bendrauti.
Užuojauta visai kaimynų Lenkų tautai, su kuria mes draugauti raukiam,
Buvo daug šviesių dienų, kad ir Žalgirio kovos metu,
Dar Gegužės trečiosios garbios konstitucijos dieną mums kartu prisiminti ir ne gėda,
Net sutvirtinta krauju mūsų sąjunga senų strateginių partnerių, draugų.
Vėliavos šiandieną nuleistos, ir mūsų trispalvės su juodais kaspinais užveržtos,
Primena visai žmonijai, kokios baisybės tykojo ir dar tyko tamsioj Katynėj,
Kviečia neužmiršt karų, kur su giltinėm labai baisu,
Kviečia niekad daugiau nekariauti, o tik draugiškai bendrauti.
Vakar iš ryto net ir saulė kažko apsiverkė graudžiai,
Nors pavasaris ją kvietė, bet dar rūkas temdė kietai,
Slavų žemėje prie Katynės Lenkų tautai pranašas nešė baisią žinia,
Ten elitas jųjų žuvo, jų šviesiausi sūnūs buvo.
Ir mūsų šviesi saulutė Prezidentė Dalia irgi, lyg baisiam rūke,
Atvėlykio šventėje su mažais vaikais ašarėlė juos skruostais,
Jai labai širdelę spaudžia, jos akutės dangun žvelgia graudžai,
Juk tenais jau iškeliavo daug šviesiausių strateginių partnerių, su kuriais draugavo.
Skrido jie pagerbt kariūnų, kur Katynės miške per karą žuvo,
Nukankinti ir apgauti karo pradžioje nušauti,
Jųjų sesės ir jų broliai su gėlėm pagerbti jojo,
Bet ir jų tokia dalia, visi žuvo leisdamiesi ant žemės lėktuve.
Lyg kažkokia ta lemtis, pasitiko juos mirtis,
Prezidentas Lechas jų šaunuolis su Maria prieky jojo,
Daug seimūnų ir maršalkos iš paskos ten sekė, alpo,
Kunigų ir daug kariūnų, tame būryje gausu galiūnų.
O aukštai padangėm naršė, senas slavų laineris dangun juos nešė,
Ir kai rūke bandė žemai leistis, giltinę sparnu lėktuvas vertė melstis,
Bet lenkai nepagalvojo, kad ne maldos baisios karo šmėklos galvoj groja,
Sunaikinta giltinė sparnu, bet kartu su ja visiems kape graudu.
Man lietuviui labai gaila, kad lenkų šviesuoliai žuvo garbiai,
Juos danguje sutiks broliai, sesės, kur Katynės miške karo metu nukankintos dvasios,
Daug elito garbios tautos žuvo ten apgaubti baisios karo tamsos,
Ypač skaudi netektis, kad ten pat šiandieną nustojo plakti Prezidento Kačinskio garbi širdis.
Broliui dvyniui daug stiprybės iškentėt linkiu galybės,
Juk vaikystėj abu broliai užkariauti mėnulio jojo,
O vėliau jie juk Solidarumą su Valensa drauge būrė,
Kvietė su kaimyne Lietuva draugauti, broliškai visiems bendrauti.
Tiesa, verta prisiminti ir piktu žodžiu praminti,
Prieškario baisūs laikai kai ką primena labai,
Kai Vilniją okupavę lenkų šlėktos lietuvius uzurpavo,
Kai lietuvišką trispalvę uždraudė iškelti Gedimino kalne.
Dar juk visai nesenai dėl tų dvigubų slavų raidžių barniai,
O tuos užkampiuos už Vilniaus slaviškai net kelių vingiai,
Dar gi prieš dvidešimt metų ten tuteišiai į sovietus akį tašė,
Ir nebando atsiprašyti už prieškario šunybes tyčia.
Užuojauta visai garbingai kaimynų Lenkų tautai, su kuria mes draugauti raukiam,
Buvo daug šviesių dienų, kad ir Žalgirio kovos metu,
Dar Gegužės trečiosios garbios konstitucijos dieną mums kartu prisiminti ir ne gėda,
Net sutvirtinta krauju mūsų sąjunga senų strateginių partnerių, draugų.
Vėliavos šiandieną nuleistos, ir mūsų trispalvės su juodais kaspinais užveržtos,
Primena visai žmonijai, kokios baisybės tykojo ir dar tyko tamsioj Katynėj,
Kviečia neužmiršt karų, kur su giltinėm labai baisu,
Kviečia niekad daugiau nekariauti, o tik draugiškai bendrauti.
Vakar iš ryto net ir saulė kažko apsiverkė graudžiai,
Nors pavasaris ją kvietė, bet dar rūkas temdė kietai,
Slavų žemėje prie Katynės Lenkų tautai pranašas nešė baisią žinia,
Ten elitas jųjų žuvo, jų šviesiausi sūnūs buvo.
Ir mūsų šviesi saulutė Prezidentė Dalia irgi, lyg baisiam rūke,
Atvėlykio šventėje su mažais vaikais ašarėlė juos skruostais,
Jai labai širdelę spaudžia, jos akutės dangun žvelgia graudžai,
Juk tenais jau iškeliavo daug šviesiausių strateginių partnerių, su kuriais draugavo.
Skrido jie pagerbt kariūnų, kur Katynės miške per karą žuvo,
Nukankinti ir apgauti karo pradžioje nušauti,
Jųjų sesės ir jų broliai su gėlėm pagerbti jojo,
Bet ir jų tokia dalia, visi žuvo leisdamiesi ant žemės lėktuve.
Lyg kažkokia ta lemtis, pasitiko juos mirtis,
Prezidentas Lechas jų šaunuolis su Maria prieky jojo,
Daug seimūnų ir maršalkos iš paskos ten sekė, alpo,
Kunigų ir daug kariūnų, tame būryje gausu galiūnų.
O aukštai padangėm naršė, senas slavų laineris dangun juos nešė,
Ir kai rūke bandė žemai leistis, giltinę sparnu lėktuvas vertė melstis,
Bet lenkai nepagalvojo, kad ne maldos baisios karo šmėklos galvoj groja,
Sunaikinta giltinė sparnu, bet kartu su ja visiems kape graudu.
Man lietuviui labai gaila, kad lenkų šviesuoliai žuvo garbiai,
Juos danguje sutiks broliai, sesės, kur Katynės miške karo metu nukankintos dvasios,
Daug elito garbios tautos žuvo ten apgaubti baisios karo tamsos,
Ypač skaudi netektis, kad ten pat šiandieną nustojo plakti Prezidento Kačinskio garbi širdis.
Broliui dvyniui daug stiprybės iškentėt linkiu galybės,
Juk vaikystėj abu broliai užkariauti mėnulio jojo,
O vėliau jie juk Solidarumą su Valensa drauge būrė,
Kvietė su kaimyne Lietuva draugauti, broliškai visiems bendrauti.
Užuojauta visai kaimynų Lenkų tautai, su kuria mes draugauti raukiam,
Buvo daug šviesių dienų, kad ir Žalgirio kovos metu,
Dar Gegužės trečiosios garbios konstitucijos dieną mums kartu prisiminti ir ne gėda,
Net sutvirtinta krauju mūsų sąjunga senų strateginių partnerių, draugų.
Vėliavos šiandieną nuleistos, ir mūsų trispalvės su juodais kaspinais užveržtos,
Primena visai žmonijai, kokios baisybės tykojo ir dar tyko tamsioj Katynėj,
Kviečia neužmiršt karų, kur su giltinėm labai baisu,
Kviečia niekad daugiau nekariauti, o tik draugiškai bendrauti.
Vakar iš ryto net ir saulė kažko apsiverkė graudžiai,
Nors pavasaris ją kvietė, bet dar rūkas temdė kietai,
Slavų žemėje prie Katynės Lenkų tautai pranašas nešė baisią žinia,
Ten elitas jųjų žuvo, jų šviesiausi sūnūs buvo.
Ir mūsų šviesi saulutė Prezidentė Dalia irgi, lyg baisiam rūke,
Atvėlykio šventėje su mažais vaikais ašarėlė juos skruostais,
Jai labai širdelę spaudžia, jos akutės dangun žvelgia graudžai,
Juk tenais jau iškeliavo daug šviesiausių strateginių partnerių, su kuriais draugavo.
Skrido jie pagerbt kariūnų, kur Katynės miške per karą žuvo,
Nukankinti ir apgauti karo pradžioje nušauti,
Jųjų sesės ir jų broliai su gėlėm pagerbti jojo,
Bet ir jų tokia dalia, visi žuvo leisdamiesi ant žemės lėktuve.
Lyg kažkokia ta lemtis, pasitiko juos mirtis,
Prezidentas Lechas jų šaunuolis su Maria prieky jojo,
Daug seimūnų ir maršalkos iš paskos ten sekė, alpo,
Kunigų ir daug kariūnų, tame būryje gausu galiūnų.
O aukštai padangėm naršė, senas slavų laineris dangun juos nešė,
Ir kai rūke bandė žemai leistis, giltinę sparnu lėktuvas vertė melstis,
Bet lenkai nepagalvojo, kad ne maldos baisios karo šmėklos galvoj groja,
Sunaikinta giltinė sparnu, bet kartu su ja visiems kape graudu.
Man lietuviui labai gaila, kad lenkų šviesuoliai žuvo garbiai,
Juos danguje sutiks broliai, sesės, kur Katynės miške karo metu nukankintos dvasios,
Daug elito garbios tautos žuvo ten apgaubti baisios karo tamsos,
Ypač skaudi netektis, kad ten pat šiandieną nustojo plakti Prezidento Kačinskio garbi širdis.
Broliui dvyniui daug stiprybės iškentėt linkiu galybės,
Juk vaikystėj abu broliai užkariauti mėnulio jojo,
O vėliau jie juk Solidarumą su Valensa drauge būrė,
Kvietė su kaimyne Lietuva draugauti, broliškai visiems bendrauti.
Tiesa, verta prisiminti ir piktu žodžiu praminti,
Prieškario baisūs laikai kai ką primena labai,
Kai Vilniją okupavę lenkų šlėktos lietuvius uzurpavo,
Kai lietuvišką trispalvę uždraudė iškelti Gedimino kalne.
Dar juk visai nesenai dėl tų dvigubų slavų raidžių barniai,
O tuos užkampiuos už Vilniaus slaviškai net kelių vingiai,
Dar gi prieš dvidešimt metų ten tuteišiai į sovietus akį tašė,
Ir nebando atsiprašyti už prieškario šunybes tyčia.
Užuojauta visai garbingai kaimynų Lenkų tautai, su kuria mes draugauti raukiam,
Buvo daug šviesių dienų, kad ir Žalgirio kovos metu,
Dar Gegužės trečiosios garbios konstitucijos dieną mums kartu prisiminti ir ne gėda,
Net sutvirtinta krauju mūsų sąjunga senų strateginių partnerių, draugų.
Vėliavos šiandieną nuleistos, ir mūsų trispalvės su juodais kaspinais užveržtos,
Primena visai žmonijai, kokios baisybės tykojo ir dar tyko tamsioj Katynėj,
Kviečia neužmiršt karų, kur su giltinėm labai baisu,
Kviečia niekad daugiau nekariauti, o tik draugiškai bendrauti.
2010 - 04 - 11, 14:37
Užuojauta. Daug negerų žodžių apie kaimynus pasakyta, bet tikrai tokio blogio- „druskos“ ant Katynės tragedijos“ žaizdos“ nelinkėta…