Dar nuo praėjusių metų Seime skirtingos darbo grupės rengia Azartinių lošimų įstatymo pataisas, kuriomis būtų peržiūrėtos ir patobulintos dabar egzistuojančios kazino, lošimų automatų, loterijų bei lažybų verslo sąlygos. Idėjų daug ir skirtingų, o kai nėra aiškios azartinių lošimų strategijos, interesų grupėms sudėtinga apginti savo verslo lauką ir suprasti dažnai besikeičiančias nuotaikas Seime ir Vyriausybėje.

Azartinių lošimų industrija išaugo iki rimtos ūkio šakos, kurios apyvarta per 2008 metus išaugo iki 250 milijonų litų, ir ją aptarnavo beveik trys tūkstančiai darbuotojų. Suprantama, 2009 metų krizė ženkliai palietė ir azartinių lošimų verslą. Tačiau tuo pačiu išryškėjo ir sisteminės bėdos dėl netobulų įstatymų ar siauro požiūrio lobizmo.

Valstybės azartinių lošimų strategijos kaip nebuvo, taip ir iki šiol nėra. Pradeda ryškėti socialinės prasilošusiųjų problemos: šiuo metu Lietuvoje yra beveik 1000 asmenų, kurie patys kreipėsi su prašymu apriboti galimybę lankytis lošimo vietose. Ir šis skaičius toliau auga.

Pats laikas įvertinti ir nubrėžti azartinių lošimų strategiją, juo labiau tam palanki situacija. Sudaryta Vyriausybės ir Seimo darbo grupė jau dirba ir užsibrėžė tikslą ne kosmetiškai papudruoti esamą tvarką, bet paruošti naujus įstatymus bei poįstatyminius aktus, kurie atskirtų skirtingas azartinių lošimų rūšis. Iki šiol vienas įstatymas reguliavo kazino, lošimų automatų, loterijų ir lažybų veiklą, nors jos pagal savo pobūdį labai skirtingos.

Norint eiti, pirmiausia reikia žinoti kur, todėl išdėstysiu savo siūlymus, kurie paremti patirtimi vadovaujant Lietuvos sostinei bei dirbant Seime prie šių istatymų projektų.

Vilnius – pirmasis miestas, kuris parengė azartinių lošimų (kazino ir automatų salonų) išdėstymo specialųjį planą bei išplėtė reiklavimus tokio pobūdžio veiklai, numatydamas, kad kazino gali būti įkurtas ne mažesnėse kaip 1000 kv.metrų patalpose. Šiuo sprendimu Vilniaus miesto taryba norėjo suvaldyti prasidėjusį kazino ir lošimų automatų steigimo bumą, o kartu sudaryti sąlygas kurti didelius, gerai įrengtus kazino. Pagrindinis tikslas - sukurti tokią kazino infrastruktūrą, kuri pirmiausia skatintų atvykstamąjį užsienio turizmą ir papildytų turistų laisvalaikio praleidimo formas. Toks strateginis tikslas turėtų būti įtvirtintas ir naujojo įstatymo redakcijoje. Kazino negali būti orentuotas į vietos vartotojus. Ir šioje schemoje nėra vietos atskiriems lošimų automatų salonams, nes jie kaip tik ir sukuria daugiausia socialinių problemų vietose.

Norėdami sukurti tarptautinio lygio kazino infrastruktūrą, turime tam sudaryti ir sąlygas, siekti konkuruoti ne tarpusavyje, o su kitų šalių lošimų traukos centrais.

Siūlyčiau riboti naujų kazino statybas miestuose, aukcione parduodant ne daugiau nei vieną lošimų licenciją per metus  už didžiausią kainą. Kartu turi būti įvertintas investicijų bei projekto dydis.

Būtina skatinti kazino steigimą užmiestyje, kultūrinio paveldo pastatuose ar dvaruose, kur licencija būtų suteikima nemokamai. Tai padėtų atkurti Lietuvos istorinius pastatus, nes kazino veikla yra viena tinkamiausių saugant originalų pastatų planavimą bei dekorą. Didžioji paveldo pastatų dalis neremontuojama ne dėl lėšų stygiaus, o todėl, kad sunku surasti investicijas atperkančią ir draugišką istorinei aplinkai veiklą. Kartu tai būtų patrauklu ir įdomu turistams, atsirastų naujų darbo vietų regionuose.

Tikiuosi, kad įstatymus rengiančios darbo grupės atstovai pirmiausia nusibrėš lošimų verslo Lietuvoje strategiją ir tik po to įdarbins verslininkų energiją, žinias bei kapitalą. Pagrindinis tikslas -pritraukti didesnį skaičių atvykstančiųjų turistų -lošėjų.

Šią nuomonę spausdina ir ,,Verslo žinios”