Latvijoje skandalas – krizės smarkiai kamuojama kaimybė turi naują herojų ir temą diskusijoms. Tai internetinis ,,NEO“, kuris internete išplatino slaptus dokumentus apie valstybės pareigūnų ir valstybinių įmonių darbuotojų atlyginimus.
Kalbame apie atlyginimus ir Lietuvoje, ypač valstybės tarnautojų, todėl jums pabandžiau pateikti Europos sąjungoje egzistuojančius valstybės sistemos darbuotojų atlyginimų vidurkius. Tai nėra paprasta, nes matyt ir Europoje niekas nėra suinteresuotas atlyginimu aiškumu. Daugeliu atveju statistika pateikia sutartą, bet ne faktiškai išmokėtą atlyginimą. Tačiau palyginti galima. Atlyginimų vidurkiai pateikti ,,popieriuje’’ , eurais per mėnesį.
Airijoje didžiausius atlyginimus iš valstybės tarnautojų gauna kalėjimų tarnautojai bei nacionalinės policijos darbuotojai, gynyboje vidutinis darbo užmokestis yra 13% mažesnis už valstybės tarnybos vidurkį, o švietimo sektoriaus darbuotojų vidutinis atlyginimas 5% didesnis nei valstybės tarnybos vidurkis. Parlamentaro atlyginimas yra daugiau kaip 2 kartus didesnis už vidutinį valstybės tarnautojo atlyginimą. Tarnautojo vidutinis mėnesio darbo užmokestis 2007 m. Pasiekė 3245,52 EUR. Tai viena iš Airijos krizės priežasčių, nes atlyginimai bei socialinės garantijos yra labai didelės ir tapo nepakeliama našta valstybės biudžetui.
Plačiau…

Praėjusią savaitę atšventęs savo gimtadienį, priėjau vieną svarbią išvadą, susijusią su dovanomis: draugams ir artimiesiems kyla daug rūpesčių, kaip išrinkti pačią tinkamiausią dovaną. Galvą tenka sukti ir dėl kainos, ir dėl to, kokios būtent dovanos reikia. Esu ir pats ne kartą patekęs į tokią situaciją, kai laužau galvą, ką padovanoti, kad nebūtų banalu ir atitiktų galimybes.

Siūlau savo idėją, kaip dovanas paversti draugus vienijančiu užsiėmimu ir sukaupti pinigų įsimintinai dovanai. Tam reikia draugams įsteigti „Dovanų banką“. Susitarti su draugais, kad dovanos bus dovanojamos tik per jubiliejus (kas penktąjį gimtadienį). Kasmet draugai gimtadienio proga į „Dovanų banką“ įdeda sutartą piniginį indėlį. Atėjus jubiliejinei datai už per penkerius metus sukauptą sumą nuperka vertingą dovaną. Gal net prasminga pasiteirauti ir draugo, kokios dovanos jis lauktų.

Šį sumanymą siūlau ne tik savo draugams, bet ir blogo skaitytojams, kurie, kaskart sveikindami savo draugus, susiduria su minėtomis problemomis. „Dovanų bankas“ – tai patogu, racionalu ir prasminga. Na, o gal ir koks tikras bankas galėtų teikti „dovanų iždininko“ paslaugas, dar ir palūkanos prisidėtų.

Tai gerų gimtadienių ir malonių dovanų.

Prieš keletą savaičių sužinojau, kad beveik visų Vilniaus gatvių pavadinimai ir numeriai pagaminti vieno žmogaus. Mūsų gatvių iškabos ir numeriai -  rankų darbo kūriniai. Tai garbaus amžiaus vilnietis Olegas Ivanovas, kuris jau ketvirtą dešimtį metų gamina iš skardos ir emalės numerius, herbus, gatvių pavadinimus. Olegas pasididžiuodamas sako, kad minimali garantija 50 metų, o šiaip ir 100 metų užteks. Tai gi, ant kiekvieno namo fasado turime rankų darbo, sudėtingomis sąlygomis  pagamintą kūrinį.

Lietuvos aukščiausių vadovų ir politikų pasisakymuose „Mažeikių nafta“ vėl užima svarbią vietą. Istorija tęsiasi ir kartojasi. Iš Lenkijos jau kurį laiką girdisi ketinimai parduoti įmonės akcijas galimiems pirkėjams iš Rusijos, o po Rusijos premjero Vladimiro Putino pareiškimo, kad rusai derasi su „PKN Orlen“ dėl Mažeikių gamyklos pardavimo, abejonių, kad tai įvyks tarsi ir nebelieka. Klausimas tik kada ir kokiomis sąlygomis.

Ir tai gerai, nėra ko čia jaudintis, raginti kreiptis į Briuselį ar pulti svarstyti Valstybės gynimo taryboje. Tegu parduoda.

O jei Lietuvos Vyriausybė tikrai gali ir nori daryti įtaką procesui, tai reikėtų patarti „PKN Orlen“, kad jie „Mažeikių naftos“ akcijas parduotų Kazachstano valstybinei naftos bendrovei „KazMunaiGaz“, kuri kartą jau bandė įsigyti „Mažeikių naftą“, bet nepavyko. Šį kartą gal tai yra istorinė galimybė ištaisyti politikų klaidas.

Plačiau…

Faktai, pastabos ir mintys šventine šios dienos tema. Vasario 16 – oji ir po to sekęs valstybingumo atstatymas mūsų istorijoje yra tikras stebuklas, kurį sukūrė grupelė idealistų. Juk viskas pradedama iš esmės nuo nulio, turint vieną kitą draugiją, laikraštį ir valstybingumą palaikantį inteligentų bei dvasininkų būrelį. Neturint nei didesnio lietuviškai kalbančio miestelėnų sluoksnio, kaip latviai ar estai, neturint net neskaitlingo valdininkų būrelio, kokį turėjo suomiai, neturint bent minimalus verslininkų sluoksnio, neturint nei vieno profesionalaus policininko. Tik nedidelį būrelį Lietuvos idėjai simpatizavusių kariškių, iš kurių bent pusė mokėjo lietuvių kalbą. Lietuvos nepriklausomybės deklaracija paskelbta istorinėje Lietuvos sostinėje, kurioje tuo metu gyveno tik du procentai lietuvių. Plačiau…