Norėčiau pasiūlyti keletą pastabų šiandien populiaria Lenkijos sėkmės ir Lietuvos sunkumų palyginimo tema. „Lenkija liko vienintelė valstybė Europos Sąjungoje (ES), kurioje šiais visuotinės krizės metais fiksuojamas nors ir nedidelis, bet augimas“ – apie tai šiandien skelbia ir Lietuvos žiniasklaida, o interneto portaluose vyksta diskusijos, kodėl kaimynams lenkams sekasi geriau.
   Kad jiems tikrai sekasi geriau, liudija ir šiomis dienomis paskelbti jau dvidešimt metų vykdomo Europos miestų monitoringo rezultatai (plačiau http://www.polishmarket.com.pl/document/:21303,Warsaw+named+as+favoured+city+for+european+expansion+in+the+Euro.html)
  Lenkijos sostinė Varšuva skelbiama miestu, kuris per artimiausius penkerius metus išgyvens didžiausią investicijų augimą, ir aplenkė net tradiciškai investuotojus viliojančią Maskvą. Beje, tikinčių Rusijos sostinės artimiausia „šviesia ateitimi“ kiek sumažėjo, o štai Varšuva kasmet tampa vis patrauklesne – dėl gerų biurų nuomos kainų, aukšto darbo jėgos kvalifikacijos ir jos kainos santykio bei Vyriausybės kuriamų sąlygų verslui. Plačiau…

Aiškėja, kad panaikinus LEO LT, energetikos monopolis nebus panaikintas tik atiteks į kitas ranką, t.y., AB „Lietuvos energija“. Būtent šios bendrovės rankose, kaip šiandien rašo „Verslo žinios“ (http://vz.lt/2/straipsnis/2009/10/12/Trigalvi_keicia_astuonkojo_ciuptuvai) bus sutelkiamas ir elektros perdavimas, ir prekyba, ir elektros perdavimo sistemos kontrolė.
  Todėl labai norėtųsi tikėti, kad tokia padėtis, „anot energetikos ministro Arvydo Sekmoko, laikina ir tik pereinamuoju periodu, Lietuvai liberalizuojant elektros rinką.“
  Būtent liberalesnės elektros rinkos ir didesnių galimybių rinktis vartotojams šiuo metu ir trūksta. Prieš mėnesį jau rašiau, kad mūsų kaimynai latviai dar 2007 m. liberalizavo elektros ūkį: atskyrė gamintojus nuo elektros energijos perdavimo ir leido galutiniam elektros vartotojui laisvai pasirinkti, iš ko pirkti elektrą pagal tarpusavyje suderėtą kainą.    Jei pigiau  parduoda estų bendrovė, tai perka iš estų, pigiau parduoda Latvijos elektrinės, perka iš savų. (plačiau -)http://www.zuokas.lt/2009/09/04/kitokia-kaimynu-elektros-rinka/.
   Lietuvoje vėlgi kol kas matome tik naujo „monstro kontūrus“. Pavadinimas pasikeičia, bet ar pasikeičia esmė.

Sąmoningai vengiu karščiausios šių dienų temos, nes esu tikras, kad tai pernelyg jautru, trapu ir skausminga. Manyčiau, kad geriausia, ką šiuo metu galėtume padaryti – pabūti atidesni vieni kitiems, ypač savo vaikams. Pakalbėkime, tiesiog pabūkime su jais daugiau ir ilgiau tai esame įpratę darytu.
   Beje, kaip sakoma, „ne į temą“ bet įdomu. Mažai kas Lietuvoje turbūt pastebėjo, jog Vilniuje lankėsi NATO generalinis sekretorius, buvęs populiarusis Danijos premjeras Andersas Foghas Rasmusenas. Jis yra ir aktyvus internautas, grįžęs iš Vilniaus savo Facebook puslapyje parašė, kad jam labai smagu buvo susitikti su studentas. Tačiau, panašu, kad NATO lyderiui dar daugiau džiaugsmo sukėlė susitikimas su jo šešių mėnesių anūke. „Ji laimingai nušypsojo – laimei atpažino savo senelį“ – rašo žinomas politikas.
 Karai, konfliktai, derybos, diskusijos pasaulio politikos klausimais ir šešių mėnesių mergaitės šypsena … Nuostabus sugretinimas.

Norėčiau šiandien pateikti kelis skaičius, iliustruojančius mūsų bendras skolas, skoleles, ir išvadas darykime kartu. 
Jeigu Statistikos departamento duomenys tikslūs, rugsėjo mėnesį Lietuvoje gyveno 3 336 990 žmonės.
Šią savaitę paskelbtais Skolininkų bazės duomenimis, bendra gyventojų skola – 1 mlrd. 340 tūkst. litų. Daugiausiai ir didžiausios skolos – bankams ir kredito įmonėms.
Taip pat šią savaitę Finansų ministerija oficialiai patvirtino, kad Lietuva trečiadienį sėkmingai išplatino 5 metų trukmės 1,5 mlrd. USD (3,5 mlrd. Lt). Kitaip tariant tiek visi kartu mes vėl pasiskolinome iki 2015 m. sausio 15 d.
 Birželio mėnesį Lietuva išplatino ir 500 mln. eurų vertės euroobligacijų emisija, t.y., visi kartu pasiskolinome dar  1,7 mlrd Lt.
   Plačiai gyvename.

Plačiau…

Trijų šimtų metų istoriją turinčio britų banko „Barclays“ iškaba netrukus galbūt kabės ant daugiaaukščio biurų pastato šalia vieno judriausių Vilniaus transporto žiedo. Žinia, jog „Barclays“  Lietuvoje verčia suklusti ir netgi sušukti – pagaliau. Būtina, kad apie tai žinia pasklistų ir už Lietuvos ribų, nes tai yra ženklas, jog Lietuvoje kažkas pradeda dirbti, atidarinėja, o ne uždarinėja skyrius.
    Tiesa, už garsaus ir gerbiamo banko iškabos Vilniuje kol kas triūs tik taip vadinamojo „back office“ (pagalbinio biuro) darbuotojai, juk modernių technologijų amžiuje tampa įprasta, jog paskambinęs į biurą Londone, gali pasikalbėti su darbuotoju, kuris sėdi Bombėjuje.
  Tačiau Lietuvoje išgirsti, jog šiais augančios bedarbystės laikais kuriamos darbo vietos, yra puiku. Yra labai puiku, nepaisant netgi to, jog „Barclays“ padalinio įkūrimas palydimas keistų nutylėjimų ir paslapčių, aiškinamų sutarties konfidencialumu. Galima suprasti tokius norus, nes vienas iš sutarties subjektų yra privatus asmuo, bet kitas yra Lietuvos Vyriausybė, o jos veikloje paslapčių neturėtų būti. Plačiau…