Vilniuje vykstantis trečiasis pasaulio litvakų – Lietuvos žydų – kongresas turėjo tapti vienu svarbiausių „Vilniaus – Europos kultūros sostinės“ ir Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo renginių. Galėjo tapti išskirtiniu įvykiu, nes greitai kitos tokios progos ir tokio reikšmingo valstybės jubiliejaus nebus. Žydų veikla Lietuvos yra itin svarbi Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės  istorijos dalis.
Ruoštis kongresui pradėta dar seniai, pats gerai pamenu, kaip Litvakų kongresas buvo įtrauktas į VEKS programą, vėliau dėl neaiškių priežasčių iš jos išbrauktas ir pagaliau vėl joje atstatytas. Todėl nenuostabu, kad į Vilnių susirinkę litvakai apgailestauja, kad jų susirinko ne tiek daug. Vietos žydų bendruomenė nėra tokia stipri ir finansiškai pajėgi, jog galėtų pasikviesti litvakus iš tolimų pasaulio šalių, todėl vėl išėjo taip, kad planai ir idėja buvo geri, bet kaip visada pritrūko valios ir galios.    
Organizaciniai nesklandumai, tariamas taupumas, o gal tas prakeiktas provincialus mąstymas ir nenoras ar nesugebėjimas pamatyti toliau kaimyno tvoros nulėmė, jog pasaulio litvakų kongrese nematome žinomų verslininkų, visuomenės veikėjų, kuriuos norint pasikviesti į Lietuva reikėjo šiek tiek daugiau darbo ir aukštų valstybės pareigūnų dėmesio. Plačiau…