Grįžtu prie oro uostų, tiksliau susisiekimo su Lietuva, kaip ekonomikos skatinimo priemonės, temos. Jau rašiau, kad  Susisiekimo ministerijos pareigūnų siūlymai uždaryti vieną šalies oro uostų (buvo kalbama apie Kauno/Karmėlavos) švelniai tariant, stebina. Kita vertus, jie atrodo gan nuoseklūs dabartinės Vyriausybės politikos požiūriu, nes dažniau siekiama kažką naikinti, riboti, spausti, nei kurti.
  Naujos ministerijos sudarytos darbo grupės kažką „strateguoja“, skelbia, nors dar prieš ketverius metus buvo parengta Lietuvos oro uostų plėtros studija, kuri buvo apsvarstyta Vilniuje ir Kaune, aptarta su tuometiniais oro uostų vadovais.  Tuomet buvo nutarta, jog geriausiai būtų apjungti Kauno ir Vilniaus oro uostų valdymą, skelbti viešą tarptautinį konkursą ir surasti patyrusį partnerį, kuris  pagal viešosios ir privačios partnerystės arba koncesijos principus valdytų oro uostus.  
   Kauno/ Karmėlavos oro uostas turi puikias plėtros galimybes, būtent jis dėl patogios geografinės padėties galėtų tapti tolimų skrydžių tranzito uostu, krovinių gabenimo centru, kuris ir taip jau savaime formuojasi.
 Vilniaus oro uoste turėtų būti pagrindinis keleivių terminalas. Ateityje būtų galima sujungti šiuos oro uostus greituoju traukiniu, užtikrinant kad kelionė tarp dviejų terminalų truktų iki 30 min. 
 Jau tuomet, prieš ketverius metus, tokio projekto įgyvendinimu domėjosi kinų ir amerikiečių kompanijos. Plačiau…