Didesnis nei didžiausi Lietuvos pesimistai prognozavo bendrojo vidaus produkto (BVP) kritimas – ne tik objektyvių išorinių aplinkybių, bet ir Permainų koalicijos sprendimų pasekmė.  Turime rasti savyje drąsos tai pripažinti ir imtis neatidėliotinų veiksmų klaidoms taisyti.  Turime peržiūrėti biurokratinius ir buhalterinius sprendimus, kurie slopina dirbančių žmonių veiklumą, motyvaciją ar skatina juos trauktis į šešėlinę ekonomiką.
   Lietuva jau skelbiama Europos Sąjungos ekonomikos pokyčių antirekordininke, ir tikimasi, kad mūsų padėti galėtų pakeisti nebent dar blogesni Latvijos rodikliai, kurie bus paskelbti šiek tiek vėliau.
 Kaip jau buvo skelbta, antrą šių metų ketvirtį BVP, palyginti su 2008 m. antru ketvirčiu, sumažėjo 22,6 proc., todėl  kai kurių valstybės pareigūnų mėginimai aiškinti, jog to esą galėjome tikėtis, o padėtis yra kontroliuojama man atrodo kaip noras neigti realybę. Galėčiau teigti, kad šiame didesniame, nei tikėtasi, yra  ir šešėlinės ekonomikos dalis, nes kaip mes ir prognozavome, didėjant mokesčiams, tai bus neišvengiama.,
 Pagrindinė šių dienų Lietuvos problema yra ne biudžeto deficitas, o bedarbystė, kurios padarinius kol kas švelnina tik vasara. Bet nedarbo poveikį jau pajuto daugiau nei 200 tūkst. Lietuvos žmonių, ir darbo vietų kūrimas turi tapti absoliučiai svarbiausiu uždaviniu.     
   Vyriausybei ir Seimui reikia ryžtingų sprendimų ir aiškios idėjinės lyderystės. Pagrindiniai uždaviniai mokesčių sistemoje būtų: Plačiau…