Uždarome ar investuojame ?
2009 - 07 - 28, Antradienis 10:09„Verslo žiniose“ šiandien perskaičiau du straipsnius, tarsi pratęsiančius blogo temą apie grėsmę Vilniaus oro uostui tapti atsarginiu Baltijos valstybių taku. Pirmajame dienraščio puslapyje rašoma apie tai, jog Lietuvoje per daug oro uostų, todėl siūloma bent vieną, pvz.; Kauno, uždaryti, o kitame to paties dienraščio puslapyje skelbiama, kad „Siemens“ į Vilniaus bei Kauno oro uostų atnaujinimą investuoja milijonus. Viena ranka oro uostus uždarinėjame, o kitą ištiesę prašome jiems investicijų ?
Ar tai trumparegiškumas, ar įprasta lietuviška situacija, kai kairė ranka nežino, ką daro dešinė ?
Priminsiu, kad prie Susisiekimo ministerijos buvo suburta darbo grupė (dėl kurios sudėties ir joje dirbti turinčių asmenų profesionalumo šioje srityje turiu rimtų abejonių), kuri turėjo pateikti siūlymus kaip padidinti skrydžių į Lietuvą skaičių, kaip pasiekti, kad į mūsų šalį atskristų daugiau turistų, verslininkų ir pan. Darbo grupės pusės metų rezultatai turbūt geriausiai matomi Vilniaus oro uosto skrydžių lentoje. Ir, nesakyčiau, kad jie džiuginantys ar nuteikiantys optimistiškai. Kas konkrečiai padaryta, kad Vilnius ir Lietuva taptų patraukliu kelionės tikslu, kurį patogu pasiekti, kuris siūlo geras sąlygas skrydžių bendrovėms ir t.t.?
Vietoj to atsiranda siūlymai uždarinėti oro uostus, kitaip tariant, siūlymai atsisakyti veiklos, vis dar kuriančios pridedamąją vertę. Kauno (Karmėlavos) oro uoste keleivių skaičius sparčiai augo, bent jau pradžioje, kai Vilniaus ir Kauno savivaldybės pagal dvimiesčio projekto planus sutarė skirti lėšų reklamai ir pritraukti pigių skrydžių bendroves. Ginčų dėl to būta, bet buvo nuspręsta gan greita, todėl ir rezultatai buvo akivaizdūs. Vien per pusantrų metų tuomet keleivių srautai išaugo beveik keturis kartus, bet tai įvyko todėl, jog buvo dirbama, o brangiai reklamai skirtos lėšos atsipirko keleriopai.
Dvi šios dienos informacijos ta pačia tema tik patvirtina, jog strategijos dėl Lietuvos oro uostų plėtros, planų, kaip padidinti skrydžių skaičių, nėra, tėra pavieniai pareiškimai ir spėliojimai. Skraidysime per Rygą ir iš Rygos ?
2009 - 07 - 29, 8:34
Kažkada politikieriai tik ir triūbino, kad reikia privatizuoti LAL. Dabar, kai privatus verslas eilinį sykį pasipelnė mūsų visų sąskaita, vėl tiūbijama apie investicijas.
O gal LAL susigrąžinkim? Sakot, kad Flylal bankrutavo. Ne, paprasčiausiai ji buvo specialiai nubanktorinta. Ir teisėsauga, jei labai norėtų, galėtų viską sugrąžinti, nes Europos teisėje yra tokia praktika susiformavusi, kad jei viena įstaiga likviduojama ar bankrutuoja, o šalia įsteigiama kita tokią pat veiklą vykdanti įmonė, tai pastaroji perima tų uždaromų įmonių įsipareigojimus.
2009 - 07 - 28, 21:52
h ttp://w ww.balsas.lt/naujiena/301534/lietuvos-valdovu-herbai-bavarijos-bibliotekos-herbynuose/rubrika:naujienos-menaiirpramogos
2009 - 07 - 28, 19:17
Valinskas jau atviromis uzuominomis duoda suprasti, kad Gediminas Ziemelis buvo pasiruoses „imti“ Susisiekimo ministerija ir prastumineti savo aviacines idejas.
Reiskias, ne ish kelmaus spirtas vaikis tas Ziemelis su savo batjka Seimo nariu. Jeigu net frakcijas sugeba skaldyti, kaip karatistas plytas plikom rankom.
2009 - 07 - 28, 14:01
Apie aviaciją ir „mirties kilpą“
2009 m. pirmąjį ketvirtį išlaidos kapitalui formuoti krito 37,6 proc. dėl sumažėjusių visų rūšių investicijų.
Pirmąjį 2009 m. ketvirtį pridėtinė vertė mažėjo VISŲ VERSLO RUŠIŲ įmonėse. Sausio–kovo mėn. pridėtinė vertė ypač krito statybos (38,0 proc.), kasybos ir karjerų eksploatavimo (29,4 proc.), didmeninės ir mažmeninės prekybos (24,3 proc.), viešbučių ir restoranų (21,4 proc.), apdirbamosios gamybos (15,6 proc.), transporto, sandėliavimo ir ryšių paslaugų (12,0 proc.) įmonėse.
Pridėtinė vertė augo tik NE RINKOS paslaugų grupėje. Ne rinkos paslaugų veiklos rūšių grupėje augo švietimo (3,5 proc.), sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (2,1 proc.), viešojo valdymo ir gynybos (1,2 proc.) pridėtinė vertė.
Taigi verslo įmonių ir ne rinko paslaugų rezultatų vektoriai rodo skirtingas kryptis. Tai ateityje tik didins nuosmukio mąstą.
Konstatuoju: Vyriausybė ir Seimas neadekvačiai suvokia situaciją, nemažina neproduktyvių biudžeto išlaidų ir visai pažemiui bando išrėžti „mirties kilpą“.
Baigiantis degalams, pilnu salonu besiginčijančių didžiavyrių.
Profesionalai.
Pagarbiai
Valdas K.
P.S. Rašinėlio idėja kilo vakar, per žinias išgirdus, kad berods už 9 mln. lt. atidengiamos ir konservuojamos Panemunės pilies freskos. Taip kuriamas „valdiškas“ BVP.
2009 - 07 - 28, 12:52
Tiktai… visur, kur tik bebesi, Ziemelio ir Ziemelio ausys tabaluoja:
http://www.alfa.lt/straipsnis/10283623/?Uz.TPP.skilimo..Ziemelio.rankos.=2009-07-27_17-17
Tiketina, kad interesai aviacijos versle ir shitoj istorijoj – toli grazu ne paskutinej vietoj, toli grazu…
2009 - 07 - 28, 12:30
Kai taip valdome savo valstybę, kas gali paneigti, jog po kokių 5 metų patogiau bus skraidyti per Minską?
2009 - 07 - 28, 12:06
Kad Staras anksciau ar veliau „uzsilenks“ girdejau ir ish kitu ishmananciu aviacija. Na, paziuresim, kaip cia viskas susiklostys…
2009 - 07 - 28, 12:03
Tikrai žinoma, kad jūsų minimas Star1 yra finansuojamas Žakaičio iš D. Mockaus (MG) gautais pinigais, kai jis buvo „išlydėtas“. Ir tikrai aišku, kad Star žvaigždė užges dar prieš Naujus metus, nes vienu lėktuvu daug nepriskraidysi, o kiti nelabai norės padėti. Taip kad baziniu vežėju jiems būti galios neužteks.
2009 - 07 - 28, 11:08
Tai, kad i Kauna „Siemens“ investuoja tik 1 mln. litu. Oro uosto mastu tai nereikshminga suma.
Manau, kad cia ne darbo grupes problema, o Vyriausybes. Aisku, kad aviacijon investuotos lesos valstybiniu mastu atsipirktu, net jei ish tiesiogines veiklos butu nuostoliai. Bet ish kur to kapitalo paimti krizes metu? Turbut ir noro nelabai yra…
Uzsienio skrydziu bendroves musu tikrai neishgelbes, reikalingas bazinis vezejas.
O laika labiausiai valgo biurokratines proceduros. http://www.transp.lt rasite info apie galimybiu studijos baziniam vezejui steigti nugaletoja.
Tik man kazkodel nuojauta kuzda, kad bazinis vezejas beveik zinomas – tai gali buti ta pati vienu lektuvu skraidanti nauja aviakompanija Star1 (beje vienas ish jos akcininku dirbo Ziemelio imones „flyLAL Charters“ vadovu).
Del darbo grupes nariu kompetencijos – slidus klausimas…