Aplink pasaulį: daugiau vaikų Kinijoje, daugiau optimizmo Vokietijoje ir mažiau atšilimo Himalajuose

2009 - 07 - 25, Šeštadienis 11:23

Savaitgaliui siūlau keletą faktų ir pastabų apie tai, kas vyksta margame pasaulyje už Lietuvos sienų, kas man atrodo įdomu. 
  Šanchajaus  – vieno didžiausio Kinijos miesto – valdžia nusprendė atsisakyti šioje milžiniškoje šalyje dešimtmečius galiojusios „vieno vaiko“ politikos ir ketina vykdyti aktyvią reklamos kampaniją, raginant motinystei ir tėvystei tinkamas šeimas turėti daugiau palikuonių. Priežastis – kinai sensta, o Šanchajuje taip ypač juntama, nes daugiau nei 21 procentas gyventojų yra vyresni nei 60 metų.
  Nuo Kinijos gyventojų skaičiumi tik nežymiai atsiliekanti Indija atmeta kai kurių mokslininkų sukeltą susirūpinimą dėl visuotinio atšilimo ir neketina paklusti reikalavimams mažinti šiltnamio dujų kiekius. Maža to, Indijos Aplinkos ministras  Jairam Ramesh pareiškė, kad Vakarų mokslininkų reiškiamas susirūpinimas dėl neva tirpstančių Himalajų sniegynų tėra jų nuomonė, o jokie moksliniai tyrimai negali pakeisti kasdienės patirties žmonių, kurie ten gyvena. Trumpai tariant, Indijos Vyriausybė ketina kliautis savo patirtimi ir žiniomis, o ne Europos mokslininkų primygtinai peršamomis išvadomis.
  Geresnė Europos naujiena. Eurozonos ekonomikos lyderė Vokietija galbūt artėja prie kilimo viršun iš ekonomikos nuosmukio laikotarpio, tai lyg ir patvirtina Vokietijos vartotojų ir verslo lūkesčių indeksai. Tačiau kitų Eurozonos didelio optimizmo, deja, nekelia. Gerų naujienų negirdėti ir iš kaimyninės Rusijos, nors šiokių tokių atsigavimo ženklų bent jau nekilnojamojo turto srityje pastebima JAV. Bet šiaip tikėtis, kad JAV greitai taps garvežiu, ištempiančiu pasaulį iš recesijos, kol kas dar būtų per drąsu.
  Geriausia tvarkytis patiems, nelaukiant kas ištemps pirmyn.

Facebook comments:

Komentuoti


10 komentarų | “Aplink pasaulį: daugiau vaikų Kinijoje, daugiau optimizmo Vokietijoje ir mažiau atšilimo Himalajuose”

  1. Rikejas / 212.59.6.119

    Apie sugebejima tvarkytis patiems byloja sios mintys,rastos intrnete:
    „Bet valdžia juk paskelbė apkarpiusi biudžetą? Melas tai. Valdžia buvo priversta apkarpyti tik savo pačios įvesto lažo iliuzijas – 2 mlrd. litų sumažintas pajamų planas. Išlaidos liko beveik tokios pat.
    Todėl dabar biudžeto išlaidos pajamas viršys jau ne 2 su trupučiu milijardų litų, o 4,8 mlrd. litų. Skolinimosi limitas didinamas nuo 5,85 mlrd. litų iki 9,56 mlrd. litų, nors Lietuva ir taip jau šįmet pasiskolino 7 mlrd. litų. Iki metų pabaigos reikės skolintis dar 4 mlrd. litų.“ citatos pabaiga
    Taigi,uz kiek skatiku valdantieji pardave [praskolino] Lietuva?
    Vokietijos pavyzdys – tu paciu ablegaciju platintoju ir dipazitu valdytoju kliedesiai,prisimenant praejusius laikus,kada „malant schaise“ buvo kuriamos „naujos vertes“ Kas pasidomejo ju darbo rinka?Kodel tiek mazai bedarbiu,mazai atleidimu???Pakanka uzsakymu,darbo bei pardavimu? O gal todel,kad dauguma zmoniu tenai dirba puse arba net trecdali ankstesnio [normalaus] darbo laiko?Vokieciai sukando dantis ir tyliai,neissiduodami vos vos egzistuoja.Tyli,kad nesukeltu dar didesnes panikos.Dirba kad prasimaitintu ir kazkaip surinktu pinigeliu butiniausioms biudzeto reikmems.Dirba,kad nereiketu ieskoti pasalpu bedarbiams,nes vis tiek nera ju is kur gauti.

  2. Virtualogas / 195.182.67.187

    Beje mano ministerijoje lankesi „Lufthansa“ atstovai ir paminejo viena idomia detale. LH trizes metu neatleidineja darbuotoju, nes tai butu nesuderinama su kompanijos KULTURA!

    Geras, ane? :)

  3. Jz / 78.56.159.87

    Tikrai „geros“ naujienos – kinų ir indų bus vis daugiau, o vokietukai vėl parodo, kad jų ordnungas duoda rezultatus.

  4. Virtualogas / 88.223.36.12

    Perskaicius tas prieshgaisrines instrukcijas kazkaip baisu net pasidare…

  5. beprotybes metas Arturui Zuokui / 78.60.120.201

    Aisq visai ne i shios dienos tema, bet visgi …
    Zhiurint keleta graudziu reporatzu apie gaisrus gyvenamosiose patalpose man kylo viena mintis. Jei Lietuvoje butu privaloma (numatyta istatymais) bute (name) tureti gesintuva, zala padaryta gaisru butu gerokai mazesne.
    Panagrinekime kas buna kylus gaisrui:
    1. Zmogus, esantis degancioje patalpoje supanikuoja
    2. Bega vandens
    3. Atbeges supranta, kad reik talpos vandieniui
    4. Tada puola ieskoti talpos … tuo tarpu ugnis plinta
    5. Pagaliau rades talpa laukia kol pribegs vandens … laikas eina
    6. Deja „pagaliau gauto“ vandens jau tikrai nebepakanka gaisrui uzhgesinti
    7. Apie apdegusius jo palaikus ishgirstame kriminaluose…
    O galetu buti kitaip. Vos pastbejes kad dega – griebia gesintuva (tai kur kas greiciau nei blashkytis po visa buta ar nama „medziojant“ talpa ir vandieni ) ir purshkia – gaisro zhidinys panaikintas, nuostuoliai minimalus. Dar sutapyta ugnegesiu darbo, ishgelbeta ne viena givybe. Tereikia isigyti gesintuva ir nesitiketi, kad tau taip nenutiks! Beje statant naujos statybos daugiabucius butu visai pravartu irengti laiptinese gaisrinius ciaupus – tai ne tik pagreitintu gesinimo darbus, bet ir ugnegesiams nereiketu sukti galvos kaip arciau privaziuoti prie laiptines, kai visas kiemas uzhkimshtas atomobiliais.
    Nenorint buti uzhkluptiems gaisro miegant, butu neblogai pasirupinti ir dumu detektoriais.

  6. Jz / 78.56.159.87

    Apreiškimai

    Skaudžios klaidos

    Su ašarom menu įvykius Vingio parke…

    Vienas juokais paklausė: kaip gyveni? O tūkstančiai veltui pavalgiusių neatsakingai kad šūktelės: ge – e – erai!

    Netrukus po to visiems darsyk buvo apkarpytos algos ir išmokos.

    Juozas Erlickas

  7. beprotybes metas / 78.60.120.201

    Na ash nematau nieko baisaus kinieciu draudime tureti daugiau nei viena vaika – tai tera budas valdyti demografija. Tiesiog valdzios buvo ivertinta kiek tuo metu salis gali „pavezhti“ pilieciu. Dabar kai Kinijos ekonomika tikrai pakylo atsirado ir galimybes tureti daugiau pilieciu.
    Indu poziuris i atshilima irgi is dalies pateisinamas. Mokslininkai patys neapsisprendzia kas vyksta su musu planetos klimatu. Sendien sako kad atshilimas, o ryt jau aishkina, kad saule gesta ir tuoj ateis eilinis ledinmetis. Kita vertus – yra daug budu gyventi ekologiskai, tik pramone valdantys pilieciai tikrai nesuinteresuoti tu ideju skleidimui. Kad ir dabar pvz. Lietuva jau uzh nepilno pusmecio sudrebins energetine krize – valstybes vyru galvose sukasi tik kvaila mintis apie naujos Atomines statyba. Siulyciau per atostogas energetikos ministerijos klerkams pasiziureti savaite kita discovery science.
    Dziugu, kad Vokietijoje pakvipo ekonomikos atsigavimu, bet JAV nereiketu laikyti garveziu ir rishti savo ekonomika prie tokios rizikingos pinigu printinimo ekonomikos kuri gyvuoja JAV.

    Pritariu Arturui, kad geriausia tvarkytis patiems. Bet ne patiems (kaip vienas zmogus, viena seima su savo interesais), o patiems kaip tauta, kaip shalis.

    na o dar rekomenduociau paskaitymui viena beveik patriotini staripsni:
    http://www.alfa.lt/straipsnis/10283211/?Valstybes.skrynia.be.dugno=2009-07-24_10-36

  8. Virtualogas / 88.223.36.12

    Linksmas straipsnis apie eiline Siauro ir jo koreshu pjanke:

    http://www.alfa.lt/straipsnis/10283330/?Spektaklis.Skydine..baro.lankytojams=2009-07-25_11-53

  9. Monika / 62.212.206.215

    Gyvenimas ,,vieno vaiko“ politika besivadovaujančioje šeimoje yra labai sunkus išbandymas (o gal greičiau nepelnyta bausmė) tokioje šeimoje augančiam vaikui. Didesnis tėvų dėmesys, daugiau meilės ar gražesni daiktai dažnai tėra tik aplinkinių įsivaizdavimas apie tokio vaiko gyvenimą. Kaip alternatyva ,,vieno vaiko“ politikai galėtų būti paprastesnė vaikų, augančių globos institucijose, globos (pirmiausiai laikinosios, kuomet vaikas šeimoje būna savaitgaliais, atostogų metu) tvarka.

  10. Virtualus / 88.223.36.12

    Indomios naujienos :)

    Europos politikai vietoj to, kad uostytu musu istatymus ieshkodami tikros ar tariamos homofobijos, geriau rimtai pasidometu, ka kinai veikia Tibete…

    Indijos aplinkos ministras ir teisus, ir nelabai. Teisus del Vakaru mokslininku sektantishkumo. Neteisus ignoruodamas butinybe tausoti aplinka.

    Krize baigsis, bet praejus kuriam laikui ir vel ateis krize. Tai – absoliuciai neishvengiama.