Latvija ir kitos Baltijos šalys išgyvena sudėtingiausią laikotarpį nuo Sovietų Sąjungos žlugimo, ir vienintelis tikras kelias, norint išvengti visiško šių valstybių ekonomikos žlugimo – jų įjungimo į eurozoną pagreitinimas.
   Tokią išvadą po išsamios Latvijos ekonominės ir finansinės situacijos apžvalgos daro britų dienraštis „Financial Times“, kurio populizmu tikrai negalima kaltinti.
   Įtakingojo britų dienraščio redakcijos skiltyje primenama, jog Baltijos šalys iki šio sunkmečio pradžios Mastrichto sutarties kriterijus atitiko geriau nei daugelis eurozonos šalių, tačiau jiems nebuvo leista tapti vieningos Europos valiutos klubo narėmis. Ir dabar būtina šią klaidą atitaisyti, nes dabar šių šalių noras vykdyti eurozonos reikalavimus tampa kliūtimi ekonomikos iššūkiams įveikti ir verčia priiminėti ne visiškai teisingus sprendimus.
    „Financial Times“ daro išvadą, kad Baltijos šalių ekonomikos žlugimo kaina būtų Europos vienybės griuvimas.
   Taigi, argumentai svarūs, dabar reikia politinių sprendimų, ir tikėkimės, jog naujajame Europos Parlamente bus pakankamai mums palankių ir racionaliai mąstančių politikų, o mes patys sugebėsime ne laukti, o kautis už savo interesus.

Rinkimai baigėsi gyvenimas tęsiasi, problemos lieka. Rinkėjų aktyvumas – tiksliau, pasyvumas – buvo toks, kad beveik nustelbė rinkimų rezultatus. Todėl noriu padėkoti visiems, kurie visgi balsavo. Ir tiems, kurie balsavo už būsimus Europarlamento narius, ir tiems, kurie balsavo už mūsų partiją.
      Rinkimų naktį paaiškinimų, kodėl Lietuvos žmonės tokie abejingi vienintelės tiesiogiai renkamos Europos Sąjungos institucijos likimui, buvo daug. Viena, kad ir kitose ES šalyse, išskyrus tas, kuriose dalyvavimas rinkimuose yra privalomas, rinkėjai buvo tingūs. Kita, kad Europarlamentas absoliučiai daugumai tėra mažai žinomas, ir dažniau įsimenami dideli jo narių atlyginimai, išlaidos ar sunkiai suvokiamos kelionės iš Briuselio į Strasbūrą eiliniam posėdžiui surengti.
     Pagaliau piliečiai renkasi, ir gal pasirinkimas nedalyvauti rinkimuose liudija ne tiek nepasitikėjimą renkama ES valdžia, kiek pasitikėjimą savo jėgomis. Žmonės supranta, kad Europarlamentas gali priimti įstatymus, bet negali išspręsti jų kasdienių problemų.
     Bet baigiu tuo, nuo ko ir pradėjau – rinkimai baigėsi gyvenimas tęsiasi.