Gal aš vienas toks, nors turbūt – ne, bet krūvelę savaitgalio laikraščių „perskaitau“ per kokias dešimt minučių, nes tiesiog nėra nieko įdomaus ir naujo. Nebent būtum vienas iš tų, kuriam vis dar rūpi, kokia nauja bėda ištiko viena iš daugybę „dizainerių“ ar kitokių nežinomų įžymybių.
    Net anekdotai seni, o už senus anekdotus, žinote, kas gresia. Vienintelio Juozo Erlicko išmintis palieka vilties, kad neliko dar Lietuva be idėjų ir minties polėkio.
    Sakyčiau, netalentinga tuštuma mūsų laikraščiuose, todėl džiaukimės gamta, nes čia atsinaujinimas niekada nesibaigia.